Šių metų vienas iš populiaresnių Prancūzijos žurnalų L’Express parengė numerį, skirtą krikščionybės istorijai Europoje ir kitur. Du straipsneliai skirti Lietuvai, viename su Kryžių kalno nuotrauka aprašomi Lietuvos katalikai, o kitas straipsnis skirtas Lietuvos Baltų religijai, jis pavadintas Le Paganisme n’est pas mort, (Pagonybė nėra mirusi), įdėta Lietuvos Romuvos krivio Jono Trinkūno nuotrauka.
Panašus straipsnis buvo atspausdintas ir 2010 m. lenkų leidinyje „Pogon za Litwą“ (Vytis Lietuvą). Šie pavyzdžiai rodo, jog pripažįstama Lietuvą esant dviejų religinių tradicijų šalimi.
Pastaruoju metu prancūzų žurnalistai vis dažniau lankosi Lietuvoje ir stengiasi susitikti su Lietuvos romuvos žmonėmis. Vasarą Prancūzijos televizijos žmonės panoro pamatyti ir nufilmuoti romuviečių apeigas. Kaip tik tuo metu Rambyne turėjo vykti senovinė santuoka prie aukuro. Apeigoje dalyvaujantys jaunieji sutiko, kad juos filmuotų prancūzai.
Susirinko nemažas pulkas vestuvininkų, ir prancūzai kiek nustebę klausė: „O kur tie pagonys gyvena? Gal kur nors čia netoliese?” Jiems buvo atsakyta, jog jų pilna Lietuvoje, beveik kiekvieną savaitgalį yra rengiamos santuokas arba vaikų krikštynas prie Baltų ugnies aukuro.
Prancūzijoje prieš pora tūkstančių metų gyvavo keltai su savo druidiška religija. Tačiau Romos imperija sugriovė šią visuomenę ir jos tradicijas. Pagrindinį smūgį romėnai sudavė druidų dvasininkams, nes jie buvo svarbiausi keltų kultūros saugotojai.
Tokiu būdu romėnai parengė dirvą krikščionybės plitimui. Taip krikščionybė pasiekė ir Britų salas. Krikščionybei tinkamiausios buvo šalys, kuriose buvo sugriautos tradicinės kultūros.
Tačiau jau XIX amžiuje prasidėjo druidizmo atgimimas. Druidų atstovai kelis kartus lankėsi Romuvos stovyklose Lietuvoje. Vakarų europiečių dėmesys Baltų religijai rodo, jog vis dažniau yra pripažįstamas senosios lietuvių – baltų dvasinės kultūros reikšmingumas Europai.
