Audiatur et altera pars / Tebūnie išklausyta ir kita pusė

Šioje rezoliucijoje reiškiamas susirūpinimas mano inicijuotais ir Lietuvos Seime svarstomais Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimais (Nr. XIP-2595), kurie numatytų baudą už homoseksualių santykių propagavimą viešojoje erdvėje.

Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į mano siūlomų pataisų turinį – jomis sankcijos nustatomos ne už informavimą apie homoseksualumą, bet už šių seksualinių „polinkių“ viešą propagavimą, demonstravimą. Pabrėžiu, jog šiuo metu teisinės sankcijos už ekshibicionizmą vienokia ar kitokia forma yra įtvirtintos visose Europos Sąjungos narėse.

Visuotinai yra pripažįstama, jog saviraiškos laisvė gali būti apribota tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves. Mano giliu įsitikinimu viešas homoseksualumo propagavimas turi būti ribojamas kaip keliantis pagrįstą pavojų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, ir jos žmonių dorovei.

Apgailestauju, kad save demokratišku vadinantis Europos Parlamentas svarstydamas klausimą dėl mano iniciatyvos vertinimo nepasivargino išklausyti mano paaiškinimų. Juk principas audiatur et altera pars/tebūnie išklausyta ir kita pusė yra fundamentalus kiekvieno demokratinio proceso principas.

Todėl kreipiuosi į Europos Parlamento vadovybę, tikėdamasis, jog man bus sudaryta galimybė paaiškinti savo iniciatyvos turinį, o pati rezoliucija bus persvarstyta.

Didelį susirūpinimą man kelia ir pačios Europos Parlamento rezoliucijos „Dėl saviraiškos laisvės pažeidimo ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos Lietuvoje“ turinys.

Pirmiausia, – Rezoliucija yra priimta dėl „pažeidimo“. Pabrėžiu, jog vien šio termino vartojimas yra visiškai absurdiškas, kadangi pats mano pasiūlymas dar nėra (deja) priimtas. O dar nepriimto dokumento kaip visos valstybės neva jau įvykdyto pažeidimo vertinimas akivaizdžiai yra neteisingas.

Antra, – Europos Parlamento įsikišimas į nacionalinio parlamento darbą anksčiausioje stadijoje dėl bet kokios siūlomos pataisos prieštarauja fundamentaliam valstybių narių suverenumo ir subsidiarumo principui, ir sukuria prielaidas kištis į kiekvieno nacionalinio parlamento vidaus reikalus.

Todėl aš kreipiuosi į kiekvieną ES narės nacionalinį parlamentą, prašydamas įvertinti ar tai, kad EP pradėjo taikyti praktiką spręsti dėl nacionaliniame parlamente teikiamų pasiūlymų atitikties  ES teisei nepažeidžia fundamentalių nacionalinių parlamentų teisių.

Trečia, – Europos Parlamento rezoliucijoje yra teigiama, jog mano teiktos pataisos „prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui, kuriame numatoma, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti informacijos, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, ir 29 straipsniu“. Tokiu teigimu EP prisiima sau teisę vertinti ar nacionalinių įstatymų pataisos (netgi dar nepriimtos) neprieštarauja nacionalinėms Konstitucijoms.

Todėl aš kreipiuosi į kiekvieną ES narės nacionalinį parlamentą, prašydamas įvertinti ar tai, kad EP pradėjo taikyti praktiką spręsti dėl nacionaliniame parlamente teikiamų pasiūlymų atitikties  nacionalinėms Konstitucijoms nepažeidžia fundamentalių kiekvienos ES narės teisių, šių valstybių suverenumo.

Lietuvos okupacijos laikais aš buvau Lietuvos Helsinkio grupės kovojusios prieš žmogaus teisių pažeidimus Sovietų Sąjungoje aktyvistas. Nesyk buvau persekiojamas dėl savo pažiūrų, kalintas. Todėl man ypač skaudu, kai save demokratiniu vadinantis Europos Parlamentas pamindamas pagrindinius demokratijos ir teisėtumo principus bando vertinti mano pažiūras. Tebūnie išklausyta ir kita pusė.