Lapkričio 9 – 19 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu, atliko apklausą „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Jos tikslas – įvertinti Lietuvos žmonių informuotumą žmogaus teisių klausimais, išsiaiškinti, kokios politinės ir pilietinės teisės yra suvokiamos kaip labiausiai pažeidinėjamos, kurios socialinės grupės labiausiai diskriminuojamos, kokiems privataus gyvenimo aspektams Lietuvos žmonės yra labiausiai jautrūs, ir, svarbiausia, ar jie pasitiki esamais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais ir yra linkę ginti savo teises. Analogiškos apklausos buvo atliktos 2006, 2008 ir 2010 metais.
Palyginus šių metų apklausos rezultatus su ankstesnių metų, matyti, jog smuktelėjo suvokiamo informuotumo apie žmogaus teises lygis. 2008 m. 43% respondentų atsakė, kad jiems pakanka informacijos apie žmogaus teises, 2010 m. taip manančiųjų padaugėjo iki 54%, o šiais metais sumažėjo iki šiek tiek mažiau nei 52%. Taigi beveik pusei Lietuvos gyventojų vis dar stinga informacijos apie žmogaus teises.
Teigiama tendencija yra informuotumo kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių augimas: nuo 48,5% 2010 m. iki 52% šiemet. Deja, prasčiausias informuotumo lygis išlieka vyresnio amžiaus grupėje: tarp respondentų iki 29 m. 38 % nežino, kur kreiptis dėl pažeistų savo teisių, tuo tarpu 50-59 m. ir 60-69 m. grupėse nežino jau 50%, o 70 m. ir vyresnių grupėje – 64%. Taip pat pastebėtina, kad moterys yra blogiau informuotos nei vyrai: beveik 52% moterų nežino, kur kreiptis dėl žmogaus teisių pažeidimų, palyginus su 43,6% vyrų.
Taigi, beveik pusė Lietuvos gyventojų neturi pakankamai žinių, kad galėtų efektyviai apginti pažeistas savo teises.
Apklausa rodo, kad mažiau žmonių mano, kad buvo pažeistos jų teisės: nuo 22% 2010 m. iki 18%, tiek pat, kiek buvo 2008 m. Tačiau kaip ir ankstesniais metais, dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi tik maždaug vienas iš penkių respondentų (2012 m. kreipėsi 18%, 2010 m. – 20%, 2008 m. – 18%). Kaip ir 2008 bei 2010 m., beveik 80% respondentų argumentavo savo pasyvumą netikėjimu, kad sulauks efektyvios pagalbos.
Kalbant apie aktyviai savo teises gynusius, verta atkreipti dėmesį, kad ženkliai padaugėjo besikreipiančiųjų dėl žmogaus teisių pažeidimų į policiją: nuo 30,6% prieš 2 m. iki beveik 46% 2012 m. Tuo tarpu pastebimai sumažėjo asmenų, ginančių savo teises teisme, skaičius – 2010 m. pasirinkę teisminę gynybą nurodė 33%, o 2012 m. – tik 22%. Tai liudija apie augantį visuomenės pasitikėjimą policija ir krentantį pasitikėjimą teismais.
Šią išvadą patvirtina ir daugelio respondentų išreikšta nuomonė, jog teismai viena iš labiausiai žmogaus teises pažeidinėjančių institucijų. Skalėje nuo 1 (mažiausiai pažeidžianti) iki 10 (labiausiai pažeidžianti), respondentai šiais metais teismą įvertino 5,89. Nors tai kiek geresnis įvertinimas nei 2010 m. (6,61), teismas respondentų vertinimu išlieka antra labiausiai žmogaus teises pažeidžiančia institucija. Nuo teismo nedaug atsilieka prokuratūra (5,57), Policija (5,35) ir Seimas (5,3). Visgi, kaip ir ankstesniais metais, daugiausiai žmogaus teisių pažeidimų darančia institucija ir toliau laikomi antstoliai, kurių vertinimas nepakito nuo 2010 m. ir išliko 7,06 (2008 m. – 7,41).
Atsižvelgiant į šiuos duomenis, nenuostabu, kad tarp apklausoje nurodytų pilietinių ir politinių teisių, teisė į teisingą teismą ir toliau laikoma labiausiai pažeidžiama ir vertinama 6,13 (visgi pastebėtina, jog tai geresnis vertinimas nei 6,5 – 2008 m. ir 6,78 – 2012 m.). Tačiau pastebima bendra visų apklausoje aptariamų teisių – teisių į asmens saugumą, į žodžio laisvę, dalyvavimą politiniame gyvenime, į nuosavybę, į teisingą teismą, į privataus gyvenimo neliečiamumą – pažeidžiamumo mažėjimo tendencija. Respondentų atsakymai leidžia manyti, kad nors ir nežymiai, šios teisės buvo pažeidžiamos mažiau – bendras vertinimas pagerėjo maždaug 0,4 balo.
Taip pat pastebima, jog mažėja bendras diskriminacijos apraiškų suvokimas. Nors respondentų vertinimu, šiuo metu labiausiai diskriminuojama grupė yra psichikos ligoniai, jų diskriminavimo lygis įvertinamas 5,52 balo; mažiau nei 5,91 balo 2008 m. ir 5,7 balo 2010 m. Smuko ir pagyvenusių žmonių diskriminavimo suvokimas. Šiais metais jis vertinamas 5,06 balo, tuo tarpu 2008 m. jis vertintas 5,56, o 2010 m. – 5,77 balo. Visgi, nors ir nežymiai, išaugo tautinių mažumų diskriminavimo suvokimas, iki 3,62 (nuo 3,45 2010 m.), bei seksualinių mažumų diskriminavimo suvokimas – iki 4,77 (nuo 4,58 2010 m.)
Pastebėtina, jog pastarasis diskriminavimo lygio vertinimas yra sąlyginai žemas. Ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog kaip ir praeitais metais respondentų vertinimu teisę į privataus gyvenimo gerbimą labiausiai pažeistų vaiko homoseksualios orientacijos paskelbimas per radijo laidą (vidurkis 8,38). Tad tenka likti prie praeitais metais padarytos išvados apie visuomenėje vyraujantį prieštaravimą: nors nenorima pripažinti, kad seksualinės mažumos diskriminuojamos, tačiau aiškiai suvokiama, jog dėl viešo priskyrimo seksualinėms mažumoms nukentėtų vaikas ir visa šeima.
Kaip ir ankstesniais metais, mažiausiai pažeidimų lemiančiu laikomas vaizdo stebėjimo kameros įdiegimas gatvėje – 3,57 balo, vertinamas dar palankiau nei ankstesniais metais – 3,81 2010 m. ir 3,84 2008 m. Šie pokyčiai rodo, kad visuomenė teigiamai vertina vis besiplečiantį vaizdo stebėjimo tinklą ir yra linkusi aukoti savo teisę į privatumą mainais į žadamą didesnį saugumą, neskiriant pastangų šį pažadą įvertinti kritiškai.
Vertinant bendrai, jautrumo lygis privatumo pažeidimams išlieka panašus, ir toliau daugelis žmonių vertina kaip pažeidimą reikalavimą pateikti asmens kodą parduotuvėje grąžinant prekes, vaizdo stebėjimo kameros įrengimą darbo vietoje be respondento žinios bei TV laidas, kuriuose būtų rodomas viešoje vietoje sulaikytas ir kalbinamas neblaivus nepilnametis respondento vaikas.
Visgi išlieka gana ryškus skirtumas tarp savo ir viešų asmenų privatumo pažeidimų vertinimo: tarkime, Seimo nario, įtariamo teisės pažeidimais, telefono pokalbių pagarsinimas TV žiniose įvertintas 5,03 balo 10 balų skalėje. Tai panašus rezultatas kaip ir 2010 m. – 4,65, bei 2008 m. – 5,16.
Visą Visuomenės nuomonės „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“ tyrimą galite rasti čia.
