Rudenį trumpėjant šviesiam paros metui ir eismo sąlygoms sudėtingėjant, vaikų saugumo keliuose klausimas tampa ypač aktualus. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad 7 iš 10 gyventojų (69 proc.) išskiria tėvus ir kitus artimuosius, kaip darančius didžiausią įtaką vaikų saugaus elgesio įpročiams. 20 proc. respondentų nurodo, kad saugumas kelyje yra pačių vaikų atsakomybė, dar 16 proc. mano, kad vaikams didelės įtakos turi socialiniuose tinkluose ir internete matomas turinys.
Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė, atkreipia dėmesį, kad didelė tėvų įtaka vaiko elgesiui automatiškai nereiškia, jog šeima gali padėti suvaldyti visas kelyje patiriamas rizikas.
„Tėvai vaikui perduoda pirmuosius saugaus elgesio įpročius ir ilgą laiką yra pagrindinis tinkamo elgesio kelyje pavyzdys. Tačiau vaikui augant ir tampant vis labiau savarankiškam, daugėja situacijų, kurių šeima paprasčiausiai nebegali kontroliuoti. Didelė tėvų įtaka vaiko elgesiui dar nereiškia, kad nuo jų vienų priklauso ir jo saugumas už namų ribų“, – sako A. Kazlauskienė.
Kad tai nėra vien teorinis klausimas, rodo Transporto kompetencijų agentūros duomenys. Per 8 šių metų mėnesius pėsčiųjų perėjose buvo sužeisti 176 eismo dalyviai, iš jų 55 – nepilnamečiai. Vaikai ir paaugliai sudarė beveik trečdalį visų perėjose sužeistų žmonių.
Ar atsakymas – daugiau švietimo?
Remiantis tyrimo duomenimis, kaip antras svarbiausias vaikų saugaus elgesio įpročius formuojantis veiksnys yra švietimo įstaigos – jas išskiria 37 proc. respondentų.
Vis dėlto vertinimai dėl žinių ir supratimo apie saugų elgesį kelyje, kuriuos turi dabartiniai vaikai, nėra vienodi. 45 proc. gyventojų mano, kad vaikams informacijos ir edukacijos apie saugų elgesį kelyje pakanka, 38 proc. – kad jų žinios yra nepakankamos, rodo tyrimo rezultatai.
A. Kazlauskienės vertinimu, švietimui tenka didelis ir svarbus vaidmuo, tačiau edukacijos ir švietimo galimybės turi ribas, nes vaiko teorinės žinios ne visada atitiks jo galimą elgesį realioje situacijoje.
„Vaikus mokyti būtina, ir tai yra daroma, tačiau edukacija negali tapti patogiu atsakymu į kiekvieną saugumo problemą. Ji padeda vaikui suprasti pagrindines rizikas, pasiruošti savarankiškam dalyvavimui eisme, priimti geresnius sprendimus. Tačiau saugaus elgesio pamokos nepakeičia realios eismo aplinkos ar negali numatyti kitų eismo dalyvių elgesio“, – teigia A. Kazlauskienė.
Saugumą didinantys veiksmai
Pasak ekspertės, vertindami, kokios priemonės labiausiai padeda užtikrinti vaikų saugumą kelyje, gyventojai mini ne tik švietimą ir edukacines priemones.
Tyrimo duomenimis, kaip kitus svarbius veiksnius, 39 proc. respondentų išskiria saugos priemonių naudojimą, 35 proc. saugesnes pėsčiųjų perėjas, po 27 proc. – atsargesnius vairuotojus ir technologinius sprendimus.
„Aktyvesnį tėvų įsitraukimą tarp saugumą didinančių veiksnių nurodo tik 24 proc. apklaustųjų. Tai interpretuoti galima įvairiai, visų pirma – kad tėvų indėlis į vaiko saugumo užtikrinimą nuo pat mažų dienų jau yra didelis ir svarbus. Be to, tėvų galimybės užtikrinti vaiko saugumą šiam augant mažėja“, − komentuoja A. Kazlauskienė.
Dalis saugumą didinančių priemonių susijusios su paties vaiko pasirengimu ir šeimos pasirinkimais, kitos – su eismo aplinka bei kitų eismo dalyvių elgesiu. Todėl, pasak A. Kazlauskienės, net ir gerai paruošto vaiko saugumo vien šeima ar mokykla užtikrinti negali.
„Jei prevencijoje nuolat grįžtame prie to, ką dar turi padaryti vaikas, jo tėvai ar mokykla, dalį problemų paliekame nepastebėtas. Vaikas, būdamas kelyje, neturi galimybių numatyti ar kontroliuoti visas aplinkybes. Todėl atsakomybės už jo saugumą negalime palikti vienai pusei – net jeigu jos įtaka vaikui yra didžiausia. Vaikų, kaip ir visų kitų eismo dalyvių, saugumas kelyje, yra bendras reikalas ir atsakomybė“, – sako A. Kazlauskienė.
Parengta pagal „Lietuvos draudimo“ pranešimą












