Net jei kas mėnesį už būsto nuomą be vargo sumokate 700 eurų, tai dar nereiškia, kad bankas sutiks suteikti būsto paskolą su tokio pat dydžio įmoka. Negana to, net vienodai uždirbantys žmonės, norintys pasiskolinti tą pačią sumą, gali sulaukti skirtingų banko atsakymų. „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška paaiškina, kiek reikia uždirbti būsto paskolai ir kodėl atlyginimo dydis – tik vienas iš banko vertinamų kriterijų.
„Nuo rugpjūčio kiek sušvelnėjo būsto paskolų gavimo sąlygos – gyventojų paskolų įmokos gali sudaryti iki 50 proc. mėnesio pajamų, kai anksčiau ši riba siekė 40 proc. Tačiau kartu pasikeitė ir mokumo vertinimas – skaičiuojant, ar žmogus pajėgs grąžinti paskolą, taikomos nebe 5 proc., o bent 6 proc. palūkanos. Be to, bankas vertina, ar asmuo skolinasi vienas, ar su bendraskoliu, kokių kitų įsipareigojimų turi, ar jo pajamos stabilios. Svarbus ir pajamų šaltinis – pavyzdžiui, savarankiškai dirbančiųjų finansinė situacija vertinama griežčiau“, – vardija J. Ivaška.
Kiek reikia uždirbti norint gauti būsto paskolą?
Pasak J. Ivaškos, 6 proc. palūkanų norma naudojama tik vertinant žmogaus galimybes grąžinti paskolą, jei palūkanos ateityje išaugtų. Tai nereiškia, kad jis faktiškai mokės tokias palūkanas.
„Urbo“ banko duomenimis, vidutinė klientams suteikiama būsto paskola šiuo metu siekia 120 tūkst. eurų. Tokio dydžio kreditą imant 30-čiai metų, preliminari mėnesio įmoka sudarytų apie 619 eurų. Tačiau vertinant žmogaus galimybes grąžinti paskolą, įmoka skaičiuojama su 6 proc. palūkanomis, todėl naudojama didesnė, apie 719 eurų siekianti įmoka.
J. Ivaškos skaičiavimu, žmogui, neturinčiam kitų finansinių įsipareigojimų, tokiu atveju reikėtų uždirbti mažiausiai apie 1 439 eurus į rankas, net jei reali paskolos įmoka būtų mažesnė. O, jei tas pats asmuo kas mėnesį dar moka, pavyzdžiui, 200 eurų automobilio lizingą, reikalingos pajamos būsto paskolai gauti išaugtų iki maždaug 1 840 eurų.
„Kai vienas skolų neturi, o kitas moka už automobilį ar vartojimo kreditą, net ir uždirbdami vienodai jie gali sulaukti skirtingų banko atsakymų. Tuo metu skolinantis dviese vertinamos bendros pajamos ir įsipareigojimai, todėl didėja galimybė pasiskolinti didesnę sumą. Vis dėlto bankas atsižvelgia ir į viso namų ūkio pragyvenimo išlaidas“, – aiškina banko atstovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad pakankamas atlyginimas dar negarantuoja, kad bankas suteiks paskolą. Bankai paprastai vertina bent pastarųjų 6 mėnesių pajamas, kreditingumą – ar žmogus laiku mokėjo paskolų įmokas ir kitas sąskaitas, neturi pradelstų skolų. Taip pat atsižvelgiama į kasdienes išlaidas: kiek pinigų reikia maistui, būstui, transportui, vaikams išlaikyti.
„Jeigu žmogus dažnai keičia darbovietes ar dar nebaigė bandomojo laikotarpio, bankui gali kilti abejonių dėl jo pajamų stabilumo. Vis dėlto nebūtina 6 mėnesius išdirbti vienoje įmonėje – bankai tai sprendžia individualiai. Svarbus ir pradinis įnašas: perkant mažiau likvidų būstą bankas gali prašyti 20 proc. ar didesnio įnašo, o turint būsto paskolą ir imant dar vieną nuosavos lėšos paprastai turi sudaryti bent 30 proc. būsto vertės“, – priduria banko atstovas.
Skirtumai dirbantiems savarankiškai
Pasak J. Ivaškos, būsto paskolą gali gauti ir dirbantys pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą. Tačiau bankai tokių žmonių pajamas vertina atsargiau – svarbu ne tik, kiek jie uždirba, bet ir kiek pinigų lieka po mokesčių bei veiklos išlaidų, ar pajamos yra stabilios.
Pavyzdžiui, imant 150 tūkst. eurų paskolą 30 metų, preliminari mėnesio įmoka siektų apie 773 eurus, o vertinant mokumą su 6 proc. palūkanomis – apie 899 eurus. Dirbant pagal darbo sutartį ir neturint kitų finansinių įsipareigojimų, reikėtų uždirbti bent apie 1 800 eurų į rankas.
„Tokia pajamų riba galioja ir savarankiškai dirbantiems, tačiau svarbu, kokią jų pajamų dalį bankas pripažįsta tinkama paskolai gauti. Tarkime, dirbant savarankiškai mėnesio įplaukos siekia 2,5 tūkst. eurų. Jei atskaičius mokesčius, veiklos išlaidas ir įvertinus pajamų svyravimus bankas pripažintų tik 1,7 tūkst. eurų mėnesio pajamų, 150 tūkst. eurų paskolai jų nepakaktų“, – nurodo banko Verslo tarnybos direktorius.
Vertinimo laikas
Jis atkreipia dėmesį, kad skiriasi ir pajamų vertinimo laikotarpis. Dirbant pagal darbo sutartį paprastai pakanka 6 mėnesių stabilių pajamų, o savarankiškai dirbančiųjų bankai dažnai prašo bent 2 metų veiklos istorijos. Vis dėlto kai kuriais atvejais gali pakakti ir 12 mėnesių veiklos laikotarpio, jei pajamos – stabilios ir pagrįstos dokumentais.
„Dirbant savarankiškai vien pastarųjų 6 mėnesių uždarbio nepakanka, nes pajamos gali smarkiai svyruoti. Pavyzdžiui, jei pusę metų žmogus uždirba po 2,5 tūkst. eurų, o likusius 6 mėnesius – tik po tūkstantį, jo vidutinės mėnesio pajamos po mokesčių ir išlaidų siektų 1 750 eurų. Tokios sumos minėtai paskolai vėlgi nepakaktų“, – aiškina J. Ivaška.
Jis priduria, kad „Urbo“ bankas savarankiškai dirbančių klientų prašo pastarųjų 2 metų pajamų deklaracijų, 6 mėnesių pajamų ir išlaidų žurnalo bei 12 mėnesių banko sąskaitų išrašų. Todėl planuojantiems kreiptis dėl būsto paskolos svarbu užtikrinti tinkamą pajamų apskaitą ir deklaravimą, išsaugoti sutartis su užsakovais bei kitus dokumentus, pagrindžiančius pajamų reguliarumą, veiklos tęstinumą ir finansinį stabilumą.
„Savarankiškas darbas savaime nėra kliūtis pasiskolinti. Tačiau negalime remtis vien geriausiu mėnesiu ar sąskaitoje matomomis įplaukomis. Vertiname, kiek žmogus iš tiesų uždirba ir ar panašių pajamų galės tikėtis ateityje. Todėl svarbu ne tik laiku deklaruoti pajamas, bet ir turėti dokumentus, įrodančius jų reguliarumą“, – pažymi banko Verslo tarnybos direktorius.
Parengta pagal „Urbo“ banko pranešimą
