Vokietijos žvalgyba: Rusijos „šešėlinis karas“ vis pavojingesnis – neatmetami kariniai veiksmai Baltijos šalyse

Vokietijos žvalgybos tarnybos perspėja, kad Rusijos keliama grėsmė didėja, o Maskvos vykdomas vadinamasis „šešėlinis karas“ prieš Vokietiją ir kitas Europos valstybes darosi vis pavojingesnis.

Apie tai spalio 5 d. Bundestage vykusiame kasmetiniame viešame Vokietijos žvalgybos tarnybų vadovų klausyme pareiškė Federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovas Martinas Jėgeris (Martin Jäger).

„Konfrontacija su Rusija įgavo naują, pavojingesnį pobūdį“, – sakė M. Jėgeris.

Pasak jo, Vokietijai kyla pavojus būti įtrauktai į ginkluotą konfliktą su Rusija.

Po klausymo Bundestagas paskelbė, kad visų trijų šalies žvalgybos tarnybų – Federalinės žvalgybos tarnybos (BND), Federalinės konstitucijos apsaugos tarnybos (BfV) ir Karinės kontržvalgybos tarnybos (MAD) – vadovai sutaria, jog Rusija šiuo metu yra didžiausias Vokietijos saugumo iššūkis.

M. Jėgeris: „Rusija mus tikrina“

M. Jėgerio teigimu, Rusijos specialiųjų tarnybų veikla Vokietijoje ir prieš ją tampa vis agresyvesnė.

BND vadovas sakė, kad Maskva atidžiai stebi, kaip Berlynas reaguoja į jos veiksmus, o kiekvieną neryžtingumo ženklą gali suprasti kaip paskatinimą spaudimą dar labiau didinti.

„Rusija mus tikrina ir labai atidžiai stebi, kaip mes elgiamės šioje padėtyje“, – teigė M. Jėgeris.

Jo vertinimu, Vokietija tapo vienu svarbiausių Rusijos taikinių Europoje, nes nepritaria Maskvos vykdomai ekspansinei politikai, remia Ukrainą ir priešinasi NATO sąjungininkių Baltijos šalyse bauginimui.

Vokietija yra viena didžiausių Ukrainos karinės ir finansinės paramos teikėjų Europoje. Berlynas taip pat vis aktyviau dalyvauja stiprinant Baltijos jūros regiono apsaugą nuo bepiločių orlaivių ir kitų oro erdvės grėsmių.

Leipcigo oro uosto išpuolio mėginimas

Vienu ryškiausių pastarojo meto pavyzdžių M. Jėgeris pavadino rugpjūtį Leipcigo ir Halės oro uoste surengtą išpuolio mėginimą.

Rugpjūčio 4 d. saugomoje oro uosto teritorijoje, netoli Ukrainos krovininių lėktuvų, buvo rastas sprogmeniu ir sprogdinimo įtaisu aprūpintas dronas. Vėliau aptikta ir daugiau bepiločių orlaivių.

Vokietijos vyriausybė rugsėjį oficialiai pareiškė mananti, kad už šio mėginimo stovi Rusija. Pasak Vokietijos pareigūnų, panaudoti įtaisai, jų dalys ir veikimo būdas buvo panašūs į priemones, anksčiau naudotas su Rusija siejamose hibridinėse operacijose.

Sprogimas neįvyko.

Leipcigo ir Halės oro uostas yra svarbus logistikos mazgas. Per jį gabenama ir dalis karinės paramos Ukrainai.

Baltijos šalys paminėtos atskirai

BND vadovas kartu pabrėžė, kad Vokietijos žvalgyba šiuo metu nemato ženklų, jog Rusija artimiausiu metu rengtų plataus masto karinį puolimą prieš NATO teritoriją.

Tačiau tai, pasak jo, nereiškia, kad mažesnio masto kariniai veiksmai negalimi.

M. Jėgeris perspėjo, kad Rusija galėtų imtis „nedidelio intensyvumo karinių veiksmų“, ypač Baltijos šalyse.

Šis perspėjimas ypač svarbus Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kur pastaraisiais mėnesiais daug dėmesio skiriama oro erdvės apsaugai, bepiločių orlaivių grėsmei ir NATO rytinio sparno gynybai.

Gegužę Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai aptarė padažnėjusius incidentus Baltijos šalių oro erdvėje, Rusijos skleidžiamas klaidinančias žinias ir būtinybę stiprinti NATO rytinio sparno oro gynybą bei kovos su dronais pajėgumus.

Klausimas, ar pavieniais įsiveržimais į NATO oro erdvę Maskva mėgina tikrinti Aljanso reakciją, keliamas jau ne pirmą kartą. Apie tai Alkas.lt anksčiau rašė straipsnyje „Ar Rusija žino, kaip reaguos NATO?“.

Vokietijos tarnybos kalba apie „šešėlinį karą“

M. Jėgeris dabartinę padėtį pavadino „šešėliniu karu“ – susidūrimu, kuris dar nėra virtęs atviru karu, tačiau jau peržengia įprasto šnipinėjimo ar politinio spaudimo ribas.

Vokietijos tarnybos tokiems veiksmams priskiria sabotažą, kibernetines atakas, bepiločių orlaivių naudojimą, šnipinėjimą, įtakos operacijas ir mėginimus smogti svarbiai infrastruktūrai.

Federalinės konstitucijos apsaugos tarnybos vadovas Sinanas Selenas (Sinan Selen) pareiškė, kad tai, kas kariniuose planuose buvo numatoma kaip galima 2029 m. grėsmė, žvalgybos ir hibridinio karo srityse Vokietijai jau tapo dabarties tikrove.

Karinės kontržvalgybos tarnybos vadovė Martina Rozenberg (Martina Rosenberg) savo ruožtu sakė, kad anksčiau buvo kalbama apie abstrakčią grėsmę, o dabar Vokietija jau susiduria su „visiškai konkrečiais išpuoliais“.

Berlynas rengiasi suteikti žvalgybai daugiau galių

Didėjant hibridinių veiksmų grėsmei, Vokietijos vyriausybė pasiūlė gerokai išplėsti šalies žvalgybos tarnybų įgaliojimus.

Rugsėjį Bundestagas pradėjo svarstyti įstatymo pakeitimus, kurie leistų BND tam tikrais atvejais ne tik rinkti žinias, bet ir aktyviai trukdyti priešiškoms operacijoms.

Tarp numatomų priemonių – galimybė išjungti užsienio valstybių programišių naudojamus serverius ar kitomis techninėmis priemonėmis stabdyti rengiamas kibernetines atakas.

Po Antrojo pasaulinio karo Vokietijos žvalgybos tarnybų įgaliojimai buvo sąmoningai griežtai apriboti. Dabartinius siūlomus pakeitimus Vokietijos vyriausybė vadina viena didžiausių žvalgybos veiklą reglamentuojančios teisės pertvarkų šalies istorijoje.

Rusija savo ruožtu neigia ketinanti pulti NATO valstybes. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas (Vladimir Putin) praėjusią savaitę pareiškė, kad Maskva neketina nieko pulti, tačiau esą atsakytų, jeigu pati taptų agresijos taikiniu.

M. Jėgerio vertinimu, todėl svarbu skirti plataus masto karo grėsmę nuo veiksmų, kurie dar neperžengia atviro karo ribos. BND vadovo teigimu, didžiausias pavojus šiuo metu kyla dėl to, kad tokie veiksmai vis stiprėja, o riba tarp „šešėlinio karo“ ir atviro karinio susidūrimo gali imti nykti.

Parengta pagal Vokietijos Bundestago, „Reuters“, ARD ir „Deutsche Welle“ pranešimus