Galinio vaizdo kameros, parkavimo jutikliai, aklųjų zonų stebėjimo ir automatinio stabdymo sistemos jau seniai nebėra vien prabangių automobilių atributas. Vokietijoje atlikta draudimo žalų analizė rodo, kad į standartinę automobilio įrangą įtraukta automatinio stabdymo važiuojant atbulomis sistema gali padėti išvengti iki dviejų trečdalių tokio pobūdžio susidūrimų. Tačiau Lietuvoje šių sistemų poveikį tiksliai įvertinti kol kas sudėtinga: šalies automobilių parko vidutinis amžius siekia beveik 17 metų, todėl daugelyje transporto priemonių nėra šiandien jau įprastų saugos sistemų.
Dešimties metų BTA duomenys rodo, kad draudžiamų automobilių vidutinis amžius beveik nepakito: 2015 m. jis siekė 14,7 metų, o 2025 m. – 14,9 metų. Nors 1–5 metų automobilių dalis per šį laikotarpį padidėjo nuo 8,7 iki 16,6 proc., 16 metų ir senesnių transporto priemonių dalis taip pat ūgtelėjo – nuo 45 iki 46,8 proc.
„Šie duomenys rodo, kad automobilių parkas atsinaujina netolygiai. Naujesnių transporto priemonių daugėja, tačiau didelę jo dalį vis dar sudaro senesni automobiliai, kuriuose modernių saugos sistemų dažnai nėra. Dėl to jų poveikį bendroje Lietuvos žalų statistikoje pamatyti kur kas sudėtingiau“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Lietuvos automobilių parko vidutinis amžius – beveik 17 metų
„Regitros“ duomenimis, 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje registruotų M1 kategorijos lengvųjų automobilių vidutinis amžius siekė 16,8 metų. Tarp 2025 m. techninei apžiūrai pristatytų tos pačios kategorijos transporto priemonių šis rodiklis buvo 15,2 metų, skaičiuoja Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija.
Asociacijos atstovo spaudai Renaldo Gabarto teigimu, naujos kartos transporto priemonėse gali veikti iki 20 skirtingų saugos ir komforto sistemų. Jos stebi akląsias zonas, padeda automobiliui išlikti eismo juostoje, atpažįsta kliūtis bei kelio ženklus ir prireikus gali sustabdyti automobilį.
„Dabar jau beveik visi automobilių gamintojai siūlo pagalbines vairavimo sistemas. Maždaug ketvirtadalyje visų naujų automobilių įmontuota viena ar kelios pagalbinės vairavimo sistemos, tačiau likusi dalis turi tik pagal įstatymus privalomas pagalbines vairavimo priemones. Tais atvejais, kai transporto parkas itin senas, daugelis automobilių neturi net pačių elementariausių saugos sistemų“, – sako R. Gabartas.
Jo teigimu, valstybės taikomos priemonės, skatinančios gyventojus rinktis naujesnius automobilius, turėtų būti grindžiamos ne tik taršos mažinimo, bet ir eismo saugumo tikslais. Naujesnėse transporto priemonėse aktyviosios ir pasyviosios saugos sistemos vis dažniau yra standartinės įrangos dalis, todėl automobilių parko atnaujinimas padėtų jų teikiama nauda pasinaudoti didesnei daliai vairuotojų.
Prieš manevrą – ne tik žvilgsnis į ekraną
Vis dėlto, draudimo Ekspertizių skyriaus vadovo teigimu, net jei automobilyje įrengta galinio vaizdo kamera, parkavimo jutikliai ar automatinio stabdymo sistema, prieš pradedant manevrą vairuotojas privalo įvertinti aplinką. Reikėtų patikrinti, ar šalia nėra pėsčiųjų, dviratininkų, gyvūnų, žemų atitvarų ar kitų kliūčių, į kurias elektroninės sistemos gali laiku nesureaguoti.
„Prieš pradedant judėti svarbu įvertinti erdvę aplink automobilį ir nepasikliauti vien kamera – naudotis veidrodėliais, žiūrėti pro langus. Stebėti reikia ne tik automobilio galą, bet ir šonus bei priekinius kampus, nes sukant priekinė dalis pasislenka į šalį. Ilgesnių transporto priemonių galiniai ratai posūkyje juda arčiau vidinio krašto, o priekis labiau išsikiša į išorę. Mažesnės transporto priemonės, nors ir manevringesnės, lengviau patenka į akląsias zonas“, – sako A. Žiukelis.
Jis primena, jog svarbu reguliariai pasirūpinti ir pačių sistemų būkle. Purvas, dulkės ar lietus gali pabloginti kameros rodomą vaizdą ir jutiklių veikimą, o žiemą juos gali uždengti sniegas ar ledas.
„Elektroniniai pagalbininkai suteikia papildomos informacijos, tačiau sprendimo už vairuotoją nepriima. Pavojingiausia, kai žmogus ima manyti, kad automobilis viską pastebės ir prireikus sustos pats. Net turint modernias sistemas atsakomybė stebėti aplinką ir saugiai manevruoti lieka vairuotojui“, – pabrėžia A. Žiukelis.
Nemaža dalis transporto žalų – manevruojant stovėjimo aikštelėse
Nors manevravimas stovėjimo aikštelėse dažnam vairuotojui atrodo įprastas, būtent čia fiksuojama reikšminga dalis transporto žalų.
„Maždaug pusė visų registruojamų transporto žalų yra susijusios su manevravimu įvairiose stovėjimo aikštelėse. Jose greitis dažniausiai būna nedidelis, tačiau susidūrimui pakanka trumpam nukreipto dėmesio, netiksliai įvertintų automobilio gabaritų ar nesilaikyto atstumo“, – sako A. Žiukelis.
Anot jo, grįžus prie automobilio pirmiausia verta jį apeiti ir įvertinti, ar aplinka nepasikeitė – šalia galėjo būti paliktas pirkinių vežimėlis, dviratis ar kita iš vairuotojo vietos sunkiai pastebima kliūtis. Itin atidiems reikėtų būti išvažiuojant iš stovėjimo vietos, kai matomumą riboja greta stovintys automobiliai. Tokiu atveju rekomenduojama judėti labai lėtai ir sustoti vos pastebėjus kitą eismo dalyvį ar išgirdus jutiklių įspėjimą.
„Net ir nedidelis incidentas gali lemti neplanuotas remonto išlaidas. Draudimas nepadės išvengti paties įvykio, tačiau, tinkamai parinkta draudimo apsauga, palengvins finansinę naštą“, – sako Ekspertizių skyriaus vadovas.
Parengta pagal BTA pranešimą
