Pamažu artėjant šildymo sezonui ir nerimstant nuogąstavimams dėl to, koks bus šis šaltasis metas, centralizuotą šilumą sostinėje tiekiančios „Gijos“ tam ruošiasi jau dabar. Sudarius ilgalaikius kuro pirkimo sandorius užsitikrinta svarbi dalis šilumos gamybai reikalingo biokuro poreikio iki metų pabaigos. Tiesa, tam tikra dalimi prie mažesnių šildymo sąskaitų gali prisidėti ir patys gyventojai.
Kuro rinkoje – kainų svyravimai
Prognozuojama, kad didžioji dalis vilniečiams šiemet tiekiamos šilumos bus pagaminta iš aplinkai draugiškų energijos išteklių. Praėjusį šildymo sezoną biokuro ir biologiškai neskaidžių atliekų dalis sudarė 75 proc., o šiemet preliminariai planuojama išlaikyti apie 80 proc.
Biokuras yra vienas pagrindinių „Gijų“ šilumos gamybai naudojamų energijos šaltinių. Kaip ir kitų energijos išteklių, biokuro kaina rinkoje pastaruoju metu yra itin nepastovi. Praėjusių metų rugsėjį šio kuro kaina rinkoje siekė 18 Eur/MWh, o šiemet kaina pakilo iki 29 Eur/MWh. Nepaisant rinkos pokyčių, 65 proc. iki šių metų pabaigos reikalingo biokuro kiekio artėjančiam šildymo sezonui jau yra įsigyta iš anksto.
Tuo metu gamtinės dujos naudojamos pagal poreikį ir konkrečią šilumos gamybos situaciją. Pavyzdžiui, šildymo sezono piko metu, kai dėl ypač šaltų orų smarkiai išauga šilumos poreikis, o nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) pagaminamos šilumos nepakanka visam miesto poreikiui patenkinti, papildomai pasitelkiamos gamtinės dujos. Praėjusį šildymo sezoną jos sudarė 25 proc. visos kuro struktūros. Dujų kaina per metus rinkoje yra paaugusi apie 60 proc., paskutinį kartą panašų lygį gamtinių dujų kaina buvo pasiekusi 2022 metais, kai vyravo energetinių išteklių krizė.
„Energijos išteklių kainas lemia daugybė veiksnių, todėl situacija rinkoje gali keistis gana greitai. Kainoms įtakos turi tiek pasiūlos ir paklausos pokyčiai, tiek geopolitinė situacija. Šilumą tiekiame daugiau nei 220 tūkst. klientų, todėl mūsų atsakomybė – ne tik užtikrinti nenutrūkstamą jos tiekimą, bet ir nuolat ieškoti būdų tai daryti kuo efektyviau. Iš anksto pirkdami dalį kuro siekiame sumažinti šių svyravimų poveikį mūsų sąnaudoms ir šilumos kainai tiek, kiek tai leidžia rinkos sąlygos“, – tendencijas apžvelgia „Gijų“ vadovas Gerimantas Bakanas.
Kuro kaina – tik viena šilumos kainos dedamųjų
Nors energijos išteklių kainos turi reikšmingą įtaką šilumos kainai, galutinę jos struktūrą sudaro ne vien kuro sąnaudos. Centralizuotos šilumos kainos nustatomos pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintus metodikos principus. Šilumos kainą sudaro šios dedamosios: pastovioji, kintamoji, papildoma dedamoji. Taip pat pridedamas ir valstybės nustatyto dydžio pridėtinės vertės mokestis (PVM), kuris tiek šildymui, tiek karštam vandeniui šiuo metu siekia 21 proc. Beje, „Gijų“ šilumos kainos pastovioji dalis yra vis dar mažiausia Lietuvoje.
G. Bakanas pasakoja, kad šilumos kainos dydį Vilniuje daugiausia lemia nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) parduodamos šilumos kainos šilumos aukcione ir energetinių išteklių kainos rinkoje. Tuo metu šilumos tiekėjo veiklos sąnaudos sudaro mažesnę kainos dalį – jai priskiriamos, pavyzdžiui, įrenginių priežiūros, remonto, nusidėvėjimo ir personalo sąnaudos.
„Remiantis dabartinėmis prognozėmis, šilumą vilniečiams būsimą šildymo sezoną, be „Gijų“ gamins dar 7 nepriklausomi šilumos gamintojai. Didžiausias iš jų – Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Planuojame, kad visi šie gamintojai patieks didžiąją dalį miestui apšildyti reikalingos šilumos. O apie 13 proc. viso būsimam šildymo sezonui reikalingo šilumos kiekio patys pagaminsime iš biokuro“, – aiškina „Gijų“ vadovas.
Nors iš anksto užsitikrintas kuras yra viena iš priemonių, leidžiančių valdyti šilumos gamybos sąnaudas, tačiau galutinei sąskaitai įtakos turi ir kiti veiksniai. Suma už šildymo paslaugą priklauso ne tik nuo kilovatvalandės kainos, bet ir nuo konkrečiame būste suvartoto šilumos kiekio. Tam įtakos turi oro temperatūra, pastato šilumos punkto būklė, gyventojų šilumos vartojimo įpročiai, o kartu reikšmingą galutinės sąskaitos dalį lemia ir pastato energetinis efektyvumas.
„Senuose, nerenovuotuose ir energetiškai neefektyviuose pastatuose esantiems būstams apšildyti reikia daugiau šilumos, už kurią gyventojams reikia mokėti. Renovuoti pastatai šilumos vartoja mažiau. Energetiškai efektyviuose, renovuotuose namuose gyvenantys klientai už šildymą moka bent 40 proc. mažiau“, – pažymi G. Bakanas.
Tad iš anksto prognozuoti kokios galėtų būti artėjančio šildymo sezono sąskaitos dėl objektyvių priežasčių būtų sudėtinga, nes galutinė suma už šildymo paslaugą priklauso nuo daugybės komponentų.
Mažesnę sąskaitą lemia ir gyventojų indėlis
Būstų savininkai patys gali prisidėti prie mažesnių šildymo sąskaitų ne tik taupant šilumos energiją, bet ir mažinant jos nuostolius. Didžiausią ilgalaikį efektą suteikia daugiabučio namo renovacija ar šilumos punkto modernizavimas, todėl gyventojams būtų pravartu dėl šio ilgalaikio sprendimo kreiptis į organizaciją, įgyvendinančią daugiabučių namų modernizavimo ir kiemų atnaujinimo projektus „Atnaujinkime miestą“ arba į savo namo administratorių. Vis dėlto dalį priemonių galima įgyvendinti ir individualiai.
Prieš prasidedant šaltajam sezonui verta patikrinti langų ir laiptinių durų sandarumą ir, jei reikia, pakeisti langų sandarinimo juostas. Taip pat svarbu neužstatyti radiatorių baldais, neuždengti jų užuolaidomis ir reguliariai nuvalyti dulkes, kad šiluma galėtų laisvai sklisti po patalpą. Padidinti radiatoriaus šildymo efektyvumą gali padėti paprastas triukas – už prietaiso pritvirtinta šviesą atspindinti folija. Tokiu būdu dalis šilumos sugrįš atgal į patalpą. Skaičiuojama, kad šis sprendimas gali padėti sutaupyti iki 9 proc. šilumos energijos.
Kambarius rekomenduojama vėdinti trumpai ir intensyviai, visiškai atidarius langus, o ne laikyti juos pravirus ilgesnį laiką. Tokiu būdu į namus ne tik įleisite gryno oro, bet ir neišleisite sukauptos šilumos. JAV mokslininkų teigimu, dėl neefektyviai vėdinamų patalpų, šaltuoju metų laiku gali būti prarandama net apie 30 proc. šilumos.
Parengta pagal „Gijų“ pranešimą
