Medžių „eurovizija“ vadinamos tarptautinės „Europos metų medžio“ varžytuvės šiemet Lietuvai žada kaip niekad lygias galimybes.
Mūsų šaliai atstovaujantis Skuodo rajono Laukių ąžuolas varžosi su 12- os valstybių finalininkais, tačiau esminis šių metų lūžis – pasikeitusi balsavimo tvarka.
Pirmą kartą varžytuvių istorijoje taikomas „Trijų taškų“ principas, pagal kurį balsai vertinami proporcingai pagal šalies gyventojų skaičių.
Tai reiškia, kad galutiniai rezultatai nebebus nulemti vien didžiųjų valstybių populiacijos masto, todėl kiekvienas Lietuvos gyventojo balsas įgauna gerokai didesnį svorį ir leidžia mažoms šalims varžytis dėl aukščiausių vietų.
Laukių ąžuolas į šią dalį pateko ne tik dėl savo didybės, bet ir dėl ypatingo ryšio su vietos žmonėmis.
Kaip pastebi Rukų kaimo seniūnaitė Egida Skurdauskienė: „Viskas prasidėjo nuo paprasto, bet labai nuoširdaus sumanymo – Rukų kaimo bendruomenė panoro pasirūpinti Laukių ąžuolo aplinka ir deramai pagerbti šį krašto simbolį, po kurio šakomis užaugo net šešios Laukių kartos.
Taip gimė ne tik graži šventė, bet ir stipri bendrystė, atvedusi prie didelio įvertinimo – Laukių ąžuolas tapo Metų medžiu Lietuvoje“.
Šis medis yra gyvas bendruomenės tapatybės ir istorinės atminties saugotojas, jungiantis kartas.
Lietuvos arboristikos centro vadovas Sigitas Algis Davenis pabrėžia, kad naujoji sistema yra tiesioginis kvietimas susitelkti: „Šiemet varžytuvėse taikoma nauja balsavimo sistema palanki Lietuvai.
Balsavimo „Trijų taškų“ principu siekiama užtikrinti didesnį teisingumą tarp skirtingo dydžio šalių. Naujoji sistema leidžia lygiomis sąlygomis varžytis tiek didelėms, tiek mažoms valstybėms, išryškinant bendruomenių palaikymą, o ne vien populiacijos mastą“.
Kiekvienas balsas svetainėje www.arboristai.lt ne tik padeda garsinti Lietuvos vardą Europoje, bet ir rodo mūsų šalies pagarbą gamtos paveldui bei jo istorijoms.
O jeigu vietoj “šansas” panaudoti žodį “galimybė”? Jau ausys linksta nuo tų nelietuviškų žodžių. Ir dar ne bet kur, o Alke.
Teisingai. Tik kabutes rašyti reikėtų pagal lietuvių kalbos reikalavimą.
Lietuvoje “mokslo žmonės”, “kieti žurnalistai” ir kitoks “elitas” dėl savo nepilnavertiškumo jausmo iš visos širdies griebiasi gimtosios kalbos naikinimo, į pagalbą pasitelkdami -“algoritmus, kvestionavimą, komunikacijas, naratyvus ir kitokias užjūrio įmantrybės, o visa tai vainikuoja madingasis losnojimas – vau, vau, vau… Ar begali būti juokingiau?
Nejuokinga. Tik liūdna.
Tai gal Alko redakcija pakeistų tą bjaurų žodį “šansas” į “galimybė, proga”?