Balandžio 27 d. 15 val. Panevėžio kraštotyros muziejuje įvyks Vykinto Vaitkevičiaus ir Daivos Vaitkevičienės autorinės knygos „Lietuva. 101 legendinė vieta“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autoriai Daiva ir Vykintas Vaitkevičiai. Panevėžio krašto legendas skaitys Vytauto Žemkalnio gimnazijos moksleiviai, kuriuos paruošė mokytoja Birutė Valkiūnienė.
Knyga „Lietuva. 101 legendinė vieta“ – tai pirmoji tokio masto, išsamumo, įvairovės knyga apie legendas; pirmą kartą tekstai sujungti su legendinėmis vietomis, žemėlapiais, piešiniais, nuotraukomis ir schemomis. Knygos puslapiai mirga nuo iš kartos į kartą perduodamų pasakojimų, išsamių legendinių vietų aprašymų ir jų nuotraukų – atskleidžia nepažintą Lietuvą, aprėpia kiekvieną šalies regioną. Kaip tikina knygos autoriai Vykintas ir Daiva Vaitkevičiai, vien legendų surinkimas, užrašymas ir apdorojimas užtruko apie porą metų, tačiau knygai parašyti būtų reikėję žymiai daugiau laiko, jei ne 20 metų įdirbis šioje srityje. Senovės lietuvių pasakojimai apie dievus ir deives, nepaprastus augalus ir gyvūnus, laukus, kalnelius, ežerus, Lietuvos istoriniai įvykiai ir su jais susijusios vietovės knygoje pristatomos kaip kertinė Lietuvos kultūros dalis.
Tai trečiasis leidyklos „Alma littera” pažintinių knygų serijos leidinys, skaitytojus pasiekęs prieš pat 2011-ųjų Šv. Kalėdas ir netrukus tapęs perkamiausia knygynų tinklo „Pegasas“ knyga. Ji teikia pažinimo džiaugsmą ir skaitymo malonumą.
Daiva Vaitkevičienė yra humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vadovė, buvusi Panevėžio antrosios vidurinės mokyklos auklėtinė. Moksliniai interesai: lietuvių ir latvių mitologijos lyginamosios studijos, lietuvių užkalbėjimų tipologija, tautosakos tekstų semantinė analizė, tautosakos šaltinių skaitmeninimas.
Vykintas Vaitkevičius – archeologas, humanitarinių mokslų daktaras. Pagrindinės mokslinių interesų sritys: baltų religija ir mitologija, senosios šventvietės, laidosena. Leidinių „Lietuvos archeologija“, „Gimtasis kraštas“, „Liaudies kultūra“ redkolegijos narys. 2011 m. apdovanotas Jono Basanavičiaus premija: už kompleksinius Lietuvos etninių žemių tyrinėjimus (2007 m. ekspedicija „Neris ir jos krantai. Konstantino Tiškevičiaus keliais po 150 metų“, 2010–2011 m. vykdytos ekspedicijos Gervėčių krašte); už archeologinius tyrinėjimus (2006–2011 m. archeologiniai Bajorų kapinyno kasinėjimai, Turlojiškių pilkapių tyrimai, kunigaikščio Algirdo palaikų sudeginimo vietos paieškos); už istorinio paveldo paminklų paieškas, jų populiarinimą ir kovą už jų išsaugojimą, taip pat lituanistinių šaltinių skaitmeninimą (informacinės sistemos „Aruodai“ sukūrimas) bei už mokslinių tyrimų viešąją sklaidą.
