„Sengirės fondas“ ir „Synthesis Consulting Group“ užbaigė socialinę kampaniją „Neįkertamas turtas“, kuriai susivienijo daugiau nei 3750 žmonių ir 21 organizacija. Surinkta 180 tūkst. eurų, už kuriuos išpirkti 31,3 hektaro senųjų miškų, taip 157 % viršijant pirminį tikslą.
Socialinė kampanija „Neįkertamas turtas“
Rugsėjį baigėsi daugiau nei mėnesį trukusi nevyriausybinės organizacijos „Sengirės fondas“ ir prekių ženklų strategijos, tyrimų ir dizaino agentūros „Synthesis Consulting Group“ sumanyta socialinė kampanija „Neįkertamas turtas“. Jos metu visuomenė buvo pakviesta investuoti į senuosius miškus ir taip prisidėti prie jų išsaugojimo ateities kartoms.
Nors pradinis sumanymo tikslas buvo surinkti 200 tūkst. eurų ir už juos išpirkti 20 hektarų biologiškai vertingų miškų, svarbiausias rezultatas – apsaugotas plotas – gerokai pranoko lūkesčius.
Bendram tikslui susitelkus daugiau nei 3750 privačių rėmėjų ir 21 organizacijai, pavyko surinkti 180 192 eurus, kurie skirti miškų išpirkimui ir išsaugojimui. Fondo miškų komandos dėka pavyko išpirkti ir apsaugoti net 31,3 hektarų miškų.
Kampanijos metu surinktos lėšos yra skiriamos vieninteliam tikslui – miškų išpirkimui ir jų ilgalaikei apsaugai. Todėl kiekvieno rėmėjo įnašas tiesiogiai virsta realiai išsaugotu gamtos plotu.
Pasak „Sengirės fondo“ vadovės Rimantės Paulauskaitės–Digaitienės, „Neįkertamo turto“ kampanija parodė, jog miškų tema yra itin artima visuomenei. O rezultatas, viršijęs išsikeltą tikslą daugiau nei 157 procentų, yra bendro įsitraukimo ir susitelkimo įrodymas.
Kampanijos metu išpirkti trys gana skirtingi miško sklypai. Didžiausias jų – 16,46 hektaro mišrus Laumenio miškas Pakruojo rajone, esantis derlingų laukų apsuptyje.
Tai strategiškai svarbus plotas, nes vidurio Lietuvoje išlikusių natūralių miškų fragmentų yra itin mažai. Antrasis, 5,9 hektaro dzūkiškas kerpšilis netolies Ūtos, Varėnos rajone, praplėtė jau dabar fondo globojamą Dzūkijos miškų teritoriją.
Trečiasis – 9 hektarų sklypas Rusakalnio miške Trakų rajone, pasižymintis tiek biologine įvairove, tiek kraštovaizdžio išskirtinumu. Taip pat padidino esamą fondo saugomų miškų masyvą šiame regione.
Kiekvienas iš šių plotų taps vieta, kurioje gyvybė galės klestėti natūraliai, be žmogaus įsikišimo, taip saugant tiek namus gyvūnų, augalų, grybų rūšims,, tiek pačią ekosistemų pusiausvyrą.
Kampanijos rezultatus lėmė visapusiškas bendradarbiavimas
Kampanijos rezultatai buvo pasiekti bendromis įvairių organizacijų, kūrybinių agentūrų, ambasadorių ir visuomenės pastangomis.
Prie sumanymo prisidėjo pagrindinis rėmėjas „Artea“ bankas, rėmėjai „OxyLabs“ ir „Mano Bankas“, žinių partneris „LRT“, sklaidos partneriai „JCDecaux“, „Laisvės TV“, „15min grupė“ ir „IKI“.
Kampanijos koncepciją, vaizdinius sprendimus ir komunikaciją įgyvendino „Synthesis Consulting Group“ ekosistema. Internetinę svetainę sukūrė UX/UI dizaino studija „Neat“, dizaino darbus parengė „andstudio“, o sklaida rūpinosi viešųjų ryšių agentūra „Particle PR Agency“.
Prie sumanymo taip pat prisidėjo Sapiegų rūmai, surengę Uždarų durų dienas, „Komisas“ su meno aukcionu, „Radio Vilnius“ su baigiamuoju koncertu, o Vilniaus miesto savivaldybė įsitraukė projekto „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ pagrindu.
Ambasadorių–brokerių komanda atliko svarbų vaidmenį, skleidžiant žinią apie senuosius miškus ir jų išsaugojimo svarbą.
Tarp jų – Tomas Narkevičius–Free Finga, Laura Dragūnaitė, Marius Čepulis, Kamilė Gudmonaitė, Gabrielė Vilkickytė, Evaldas Jasaitis, Goda Raibytė-Aleksa, Andrius Žiurauskas, Rugilė Matusevičiūtė, Sakalas Uždavinys, Vaiva Rykštaitė.
Taip pat Arūnas Sakalauskas, Jurga Šeduikytė, Deimantė Bulbenkaitė, Neringa Rekašiūtė, Giedrius Širka, Giedrė Blazgienė ir kiti kampanijos ambasadoriai.
„Šios kampanijos rezultatas yra ne tik daugiau nei 30 hektarų išpirktų miškų, bet ir tai, kad tūkstančiai žmonių prisidėjo prie beprecedenčio gamtos išsaugojimo sumanymo. Kiekvienas kvadratinis metras yra indėlis į ateitį, kurioje gamta priklauso gamtai“, – sako R. Paulauskaitė–Digaitienė.
Apie „Sengirės fondą“
„Sengirės fondas“ – nevyriausybinė organizacija, siekianti išsaugoti senuosius Lietuvos miškus su visa juose esančia gyvybe, kurti ilgaamžius tvarios gamtos pavyzdžius, išskirtinai svarbius biologinės įvairovės išsaugojimui ir klimato kaitos pasekmių sumažinimui – sengires, atviras žmonių lankymui.
Fondo vizija – Lietuva, kur gamta priklauso gamtai, jai leidžiama formuotis be žmogaus įtakos, kur visi gyviai – lygiaverčiai ir nė vienas nevadinamas kenkėju.
Fondas sumanytas po sėkmingo filmo „Sengirė“ pristatymo Lietuvoje 2018 m., sulaukus didžiulio visuomenės susidomėjimo, taip pat nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo.
Įsteigtas 2020 m. sausį, „Sengirės fondas“ šiandien jau globoja virš 316 ha miškų – būsimų sengirių. Augančios fondo bendruomenės dėka tęsiamos pagrindinės veiklos – miškų apsauga bei visuomenės švietimas. Daugiau čia.
Parengta pagal „Sengirės fondo“ pranešimą
Gražus ir garbingas grupės žmonių, vad. visuomenininkų darbas išpirkti savo sukurtai organizacijai miškus. Lietuvoje galima ir tokia daugiasmenė nuosavybės forma. Bet ši grupė miškus išsipirko ne malkoms, medienai ar kokiam kitam bizniui, bet norint juos išsaugoti nuo sunaikinimo, iškirtimo. Nuo ko šie žmonės savo išpirktus miškus saugo? Pasirodo, nuo Lietuvos valdžios. Lietuvoje tai ne vienas parodoksas, kai Lietuvos valdžios daro nesuprantamus dalykus, kurie valstybės nekuria, jai žalingi. Prisimenu rusų laikus, kai Lietuvos miškai buvo saugomi, jų niekas nekirto. Bet medienos Lietuvoje buvo pakankamai. Anuomet į priaugintus ir saugotus Lietuvos miškus plūstelėjo laisvos Lietuvos godžių kapitalistų, spekuliantų, griovėjų pulkai.