Po paskutinio atvejo, kuomet dėl pranešimo apie bepilotį buvo trumpam sutrikdytas orlaivių eismas, „Oro navigacija“ imasi procesų papildymo. Ateityje tokių atvejų turėtų mažėti dėl dabar diegiamos skaitmeninės bepiločių eismo valdymo sistemos.
Įvykis nustatytas antradienį, kuomet orlaivių eismą sutrikdė pastatų ir teritorijų filmavime besispecializuojančios bendrovės pakeltas bepilotis, kuris filmavo „Teltonikos“ technologijų parką.
„Oro navigacijos“ vadovas Saulius Batavičius pabrėžė, kad šis drono skrydis vyko gavus reikiamus leidimus, ryšys su bepiločio operatoriumi buvo palaikomas nuolatos. Skrydžių saugos algoritmai suveikė dėl to, kad užsitęsus skraidymo laikui, ne visos institucijos, atsakingos už skrydžių saugą ir veiksmų koordinavimą, buvo informuotos vienu metu.
Kitą dieną po šio įvykio, Susisiekimo ministerijoje įvyko tarpinstitucinis susitikimas – jame nuspręsta stiprinti komunikaciją tarp institucijų bei tobulintini skrydžių saugos užtikrinimo priemones.
„Mums, kaip už oro eismo saugą atsakingai organizacijai, itin svarbu, kad laiku ir tinkamai suveikė skrydžių saugos procedūros. Visgi matome poreikį procedūrų tobulinimui. Panašiais atvejais būna įsitraukusios kelios valstybės institucijos – veiksmų koordinavimas tarp jų vyksta, tačiau šis procesas galėtų būti dar operatyvesnis.
Tad iš savo pusės nedelsiant ėmėmės veiksmų – papildėme procesus, kad tarpinstitucinė komunikacija vyktų dar sparčiau“, – sako S. Batavičius.
Jo teigimu, bepiločiai – pati naujausia oro transporto rūšis, tad nusistovint jų eismo praktikai neišvengiamai pasitaiko netikslumų. Jų skaičių smarkiai turėtų sumažinti įsibėgėjęs paslaugų skaitmenizavimas.
Parengta pagal „Oro navigacijos“ pranešimą