Visoje Lietuvoje paplitusios invazinės rykštenių rūšys – kanadinė, aukštoji ir didžioji rykštenė – gali išstumti vietines rūšis, kyla grėsmė biologinei įvairovei. Siekiant išsaugoti šalies laukinės augalijos įvairovę, invazines rūšis reikėtų naikinti, neplatinti jų. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad paprastoji rykštenė yra vietinė rūšis, todėl ji nekenkia gamtai.
Daugiau žinių rasite atmintinėje apie invazines rūšis.
Kodėl rykštenės pavojingos?
Invazinės rykštenės rūgština dirvožemį, išaugina itin daug šakniastiebių, sudaro tankius sąžalynus ir išstumia vietines augalų rūšis. Rykštenių plitimas yra pavojingas, nes šie augalai užima dideles teritorijas, sparčiai plečiasi.
Rykštenės paima daugiau maisto medžiagų nei vietiniai augalai, todėl kiti augalai dirvožemyje ima skursti arba iš viso išnyksta. Tai kelia grėsmę ne tik augalams, bet ir gyvūnams – trikdomos jų buveinės.
Kaip atpažinti rykštenes?
Rykštenės išsiskiria ryškios geltonos spalvos šluotelės pavidalo žiedynais. Dažniausiai auga atvirose vietose, bet gali plisti aplink miestus, gyvenvietėse, apleistuose žemės ūkio plotuose, miškų pakraščiuose, pakelėse ir kitose vietose. Šie invaziniai augalai žydi apie vasaros vidurį–ankstyvą rudenį.
Kaip naikinti rykštenes?
Dažnai rykštenes nesąmoningai platina patys žmonės – nuskinti žiedynai išmetami į šiukšlynus, sąvartynus, pamiškes, upių pakrantes ar kitas vietas ir iš sėklų išauga nauji augalai. Svarbu užkirsti kelią tolesniam rykštenių plitimui – patariama neauginti jokių rykštenių rūšių ir veislių, pavienius augalus iškasti bei likusius augalus nupurkšti herbicidais, o sąžalynus pjauti prieš žydėjimą (kad neplistų sėklomis), taikyti agrochemines ir chemines naikinimo priemones.
Kartais išnaikinti visų tam tikros rūšies augalų būna neįmanoma, todėl vietoje naikinimo imamasi valdyti jų populiacijas, kad invazinės rūšys padarytų kiek įmanoma mažiau žalos.
Invazinės rūšys
Pasitikrinti invazines rūšis ir sužinoti daugiau apie jas galite Invazinių rūšių žinių sistemoje.
Atsakomybė
Invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, išvežimas ar kitas naudojimas, pažeidžiant teisės aktus, užtraukia baudą asmenims nuo 280 iki 1 550 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 2 300 eurų.
Invazinių rūšių pateikimas rinkai, tyčinis paleidimas į aplinką ar introdukcija, pažeidžiant teisės aktus, užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 800 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 iki 1 500 eurų.
Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento žinovai jums patars telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.
Parengta pagal Aplinkos apsaugos departamento pranešimą
