Rugsėjo 16-ąją minima Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į ozono sluoksnio apsaugos svarbą.

Siekdamos apsaugoti ozono sluoksnį valstybės ieško bendrų sprendimų. Dar 1985 m. Vienoje 28 šalys pasirašė konvenciją dėl ozono sluoksnio apsaugos, o 1987 m. – Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų. Šis protokolas – tai viena sėkmingiausiai įgyvendinamų tarptautinių sutarčių, kurią ratifikavo ir numatytų įpareigojimų laikosi apie 200 pasaulio valstybių.

Šiemet Tarptautinės ozono sluoksnio apsaugos dienos šūkis – Monrealio protokolas: kovos su klimato kaita skatinimas. Prisimenami ne tik iki šiol pasiekti laimėjimai, bet ir galvojama apie ateitį, kad įgyvendinant Monrealio protokolo nuostatas būtų siekiama griežtesnių ir greitesnių veiksmų saugant ozono sluoksnį, planetą, žmones ir aplinką.

Ozono sluoksnis saugo Žemę nuo gyvybei pavojingų ultravioletinių spindulių juos sugerdamas. Dar praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio pabaigoje mokslininkai nustatė, kad ozono sluoksnį ardo žmogaus sukurtos cheminės medžiagos – chloro fluoro angliavandeniliai ir kiti organiniai halogenų junginiai bei jų mišiniai.

Anksčiau šios naudotos šaldymo ir oro kondicionavimo sektoriuje, gaisro gesinimo priemonėse, putplasčių, aerozolių gamyboje, kenkėjams naikinti ir kitoms reikmėms. Šiuo metu ozono sluoksnį ardančių medžiagų gamyba ir naudojimas draudžiami, išskyrus tam tikras išimtis, kai jų pakeisti kitomis neįmanoma.

Monrealio protokolas

Lietuva 1994 m. prisijungė  prie Vienos konvencijos ir Monrealio protokolo ir palaipsniui ratifikavo visus šio protokolo pakeitimus. Be to, Lietuva įgyvendina Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių ozono sluoksnį ardančių medžiagų ir fluorintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų naudojimą, reikalavimus.

Monrealio protokolas įrodė, kad valstybių pastangos uždrausti gaminti ir naudoti ozono sluoksnį ardančias medžiagas – efektyvus būdas kovoti su šia problema. Naujausi mokslininkų tyrimai rodo, kad ozono sluoksnis atsigauna. Tikimasi, kad Antarktidoje maždaug iki 2066 m. jis sugrįš į 1980 m. lygį.

Tačiau Monrealio protokole numatyti siekiai dar nėra baigti. 2016 m. priimtas Monrealio protokolo Kigalio pakeitimas, kuriuo siekiama pasaulyje užtikrinti klimato apsaugą nuo didelio šiltėjimo potencialo šiltnamio efektą sukeliančių dujų – hidrofluorangliavandenilių poveikio laipsniškai mažinant jų gamybą ir naudojimą. Šios medžiagos ozono sluoksnio neardo, tačiau jos yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kuriomis dažniausiai keičiamos ozono sluoksnį ardančios medžiagos.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ozono sluoksnį pradėjo stebėti 1993 m., prisijungdama prie Pasaulinės meteorologijos organizacijos Globalių atmosferos stebėjimų tinklo.

Tarnyba vertina ozono sluoksnio pokyčius, vykdo bendrojo ozono kiekio ir ultravioletinės saulės spinduliuotės monitoringą, rengia ultravioletinės saulės spinduliuotės indekso prognozes, renka, apdoroja, skelbia matavimų ir prognozių duomenis. Esant pavojingoms bendrojo ozono kiekio ir ultravioletinės saulės spinduliuotės reikšmėms, galinčioms daryti poveikį žmonių sveikatai ar kelti ekologinius padarinius, tarnyba apie tai informuoja visuomenę ir suinteresuotas institucijas.