
2012 m. kovo 29 d. 10 val., Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Senajame arsenale (Arsenalo g. 3), vyks pirmoji Vilniaus istorijos ir architektūros tyrimams skirta Lietuvos nacionalinio muziejaus konferencija „Vilnius: tarp tikrovės ir vizijų“.
Vilnius – sudėtingas miestas, tiek savo architektūrinėmis struktūromis, tiek istorija, verčiantis įvairių sričių tyrėjus gilintis į miesto formavimosi raidą, ieškoti vis naujų žinių apie kultūros paveldą ir atskleisti jo svarbą. Konferencija skiriama Sigitui Benjaminui Lasavickui (1925-1998), kuris visą gyvenimą nuosekliai tyrė Vilniaus miesto senąją architektūrą ir bene vienintelis sistemino kompleksinius šių tyrimų duomenis, juos siedamas su istorinėmis žiniomis bei mitologija.
Vilniaus gamtovaizdis turi sudėtingiausią komponentų derinį Lietuvoje, kur susikerta dvi labai sudėtingos struktūros – Neries ir Vilnios slėniai, o tarp jų nutįsta sudėtingiausios skulptūros erozijos išrantytos aukštumos ketera, pasibaigianti dabartiniu kalnu parku. Keteros pačiame smaigalyje nepakartojamai dunkso iš dalies jau žmogaus ranka apibrėžta Lietuvos širdis – tarsi Atėnų akropolis ar Romos kapitolijus – legendiškas Gedimino kalnas su Aukštutinės pilies griuvėsiais, savo ruožtu supamas kadaise dunksojusių Žemutinės ir Kreivosios pilių ansamblių bei visos amžių išplėtotos Vilniaus urbanistinės struktūros.
Tai be galo jautrios vietos, daugelio metrų kultūrinio sluoksnio storymėje slepiančios amžių paslaptis, vieni kitus pakeisdavusių pastatų liekanas, juos kūrusių žmonių palikimo fragmentus. Visa tai – archeologijos, architektūros ir menotyros, pagaliau ir daugelio taikomųjų mokslų brangi ir nepakeičiama substancija – lobis, jokiais pinigais neįkainojamas, kaip šiandien jau ir matome iš atskleistų fragmentų bei radinių Žemutinėje pilyje.
Sigitas Benjaminas Lasavickas
KONFERENCIJOS PROGRAMA
10.00–10.20 Konferencijos atidarymas
10.25–10.45 VILNIAUS KALVYNO FORMAVIMOSI GAMTINIAI IR
ANTROPOGENINIAI VEIKSNIAI: FAKTAI IR PRIELAIDOS.
Dr. Jonas Satkūnas, dr. Rimantė Guobytė, Vidas Mikulėnas ir Vytautas
Minkevičius
(Lietuvos geologijos tarnyba)
10.50–11.10 ISTORINĖS ŠVENTARAGIO LEGENDOS ŠAKNYS.
Dr. Gediminas Vaitkevičius (Lietuvos istorijos institutas)
11.15–11.35 ŠV. ONOS IR ŠV. BARBOROS BAŽNYČIOS TYRIMAI.
Oksana Valionienė, Saulius Sarcevičius (Lietuvos istorijos institutas)
11.40–12.00 VILNIAUS BASTĖJA. Evaldas Vailionis (Lietuvos nacionalinis muziejus)
12.00–12.20 Kavos pertrauka
12.20–12.40 SENOSIOS ARCHITEKTŪROS TYRIMŲ IŠTAKOS LIETUVOJE.
Birutė Gudynaitė, Edita Povilaitytė (Lietuvos nacionalinis muziejus)
12.45–13.05 XIX A. KARINIAI ĮTVIRTINIMAI TRIJŲ KRYŽIŲ KALNE: ARDOMOJO
POVEIKIO PAIEŠKOS. Dr. Virgilijus Pugačiauskas (Lietuvos istorijos institutas)
13.10–13.30 ŠV. JURGIO PROSPEKTO (DAB. GEDIMINO PR.) SUSIFORMAVIMO
ISTORIJA. Ingrida Tamošiūnienė (Vilniaus dailės akademija)
13.30–14.00 Kavos pertrauka
14.00–14.20 TIKĖTI IR REGĖTI, ARBA VILNIUS – SIGITO LASAVICKO RELIGIJA.
Dr. Vykintas Vaitkevičius (Klaipėdos universitetas)
14.25–14.45 LIZDEIKOS ARCHITEKTAS. SIGITO LASAVICKO MATOMAS/
NEMATOMAS VILNIUS. Liutauras Balsys (psichologas)
14.50–15.20 Dokumentinis filmas VILNIUS SIGITO LASAVICKO AKIMIS.
Rita Balkutė (Lietuvos liaudies kultūros centras)
15.20–16.00 Baigiamosios diskusijos