www.alkas.lt
Vakar (2010 m. gruodžio 15 d.) Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos nariai, susirinkę Panevėžyje į ataskaitinį posėdį, aptarė etninės kultūros situaciją Aukštaitijos regione.
Aukštaitijos tarybos nariai išklausė 2010 metų tarybos veiklos ataskaitą, kurią pristatė Tarybos pirmininkas Petras Blaževičius, teigiamai vertino nuveiktus darbus Aukštaitijos labui, tačiau išreiškė susirūpinimą, kad nepaisant kai kurių teigiamų poslinkių kultūros politikos srityje, etninė kultūra valstybės lygiu yra nepakankamai vertinama ir net ignoruojama.
Etninei kultūrai iki šiol nerandama tinkamos vietos švietimo sistemoje. Nežiūrint pernai Švietimo ir mokslo ministro priimtos Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategijos, etninė kultūra nėra įdiegta į mokyklas kaip lygiavertė disciplina kitiems mokymo dalykams. Trūkstant valstybinio požiūrio į etnokultūrinį ugdymą, etninės kultūros mokymas paliekamas tik mokytojams entuziastams, kurie palaikant mokyklų vadovams patys savo iniciatyva, palaikant mokyklų vadovams, sudaro programas ir moko vaikus prigimtinės tautos kultūros.
„Atlikus anketinę apklausą, paaiškėjo, kad tik 10 mokytojų Aukštaitijoje turi etninės kultūros mokytojo kvalifikaciją. Taigi akivaizdi problema: turint omenyje, kad nėra įteisinta etninės kultūros mokytojo specialybė, etninės kultūros ugdymo esama padėtis ir ateities perspektyvos yra apgailėtinos“ – sakė Etninės kultūros globos tarybos specialistė Aukštaitijos regionui Vitalija Vasiliauskaitė.
Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba priėmė rezoliuciją, kuria kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministrą ir Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto pirmininką, ragindama susirūpinti etninės kultūros specialistų rengimu. Kadangi, pasak Aukštaitijos etnokultūros ekspertų, ši problema yra ypač opi Aukštaitijos regione, tad priimtame kreipimesi, be kita ko, buvo pasiūlyta išplėsti ir sustiprinti etninės kultūros programas Utenos ir Panevėžio kolegijose.
Regioninės tarybos nariai taip pat priėmė atskirą rezoliuciją, kuria išreiškė savo nepritarimą neseniai Lietuvos Respublikos Seimo valdybos svarstytam siūlymui jungti Etninės kultūros globos tarybą (EKGT) su Valstybine kultūros paveldo komisija (VKPK).
Etninės kultūros ekspertai pastebėjo, kad šis siūlymas ne tik nėra pagrįstas jokiais ekonominiais skaičiavimais ir ekonominė tokio sujungimo nauda yra abejotina, o pasekmės gyvosios etninės kultūros tradicijos išlikimui gali būti labai skaudžios – nebeliktų vienintelės savarankiškos ekspertinės institucijos valstybiniu lygiu padedančios Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei vykdyti, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nustatytą, etninės kultūros globos politiką bei užtikrinti jos tęstinumą. 
Aukštaitijos taryba yra įsitikinusi, kad Etninės kultūros globos tarybos ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos veiklos kryptys yra labai skirtingos ir sunkiai suderinamos. Paveldo komisijos veikla yra skirta vien materialiųjų kultūros vertybių saugojimui, siekiant jas išsaugoti be didesnių pakitimų. Tuo tarpu EKGT pagrindinį dėmesį skiria gyvajai tradicijai, kuri reiškiasi visose tautos gyvenimo srityse. Šiuo požiūriu Tarybos veikla yra daug platesnė ir sudėtingesnė už Komisijos, nes apima ne tik kultūros ir aplinkosaugos, bet ir švietimo bei mokslo, žemės ūkio ir kaimo plėtros, vidaus reikalų, krašto apsaugos, net ir užsienio politikos sritis.
