Sausio 21 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su į Lietuvą atvyksiančiu Lenkijos Prezidentu Andžėjumi Dūda (Andrzejumi Duda).
Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptars dvišalį bendradarbiavimą, regiono saugumo ir paramos Ukrainai klausimus.
Prezidentai taip pat dalyvaus 1863–1864 m. sukilimo minėjimo iškilmėse – Šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ir 1863–1864 m. sukilimo pagerbimo ceremonijoje Rasų kapinėse.
Visi norintys yra kviečiami pagerbti sukilimo dalyvius 12.30 val. Šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ir 14.00 val. iškilmėse Rasų kapinėse.
Sausio 21 d.
10.00 Pasitikimas prie auksinės laiptinės (vidinis Prezidentūros kiemas).
10.05 Oficiali nuotrauka ir pasirašymas svečių knygoje Baltojoje salėje.
10.50 Spaudos konferencija Baltojoje salėje.
12.30 Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
14.00 1863–1864 m. sukilimo pagerbimo iškilmės Rasų kapinėse.
Tai prie ko čia tą 1863-64 metų sukilimą Dudai minėti Lietuvoje. Tegul sukilimą mini ir tam skirtose iškilmėse dalyvauja Varšuvoje, juk Lietuva tuo metu (1863-64 m.) nebuvo Lenkijos valstybės (karalystės) dalimi. Nematau jokios istorinės logikos, kad Lietuvoje rengiamose iškilmėse sukilimui minėti – dalyvautų Lenkija. Kas čia tokią prolenkystę be jokios savigarbos Lietuvoje sėja – Bažnyčia ar Prezidentas?
> Vilna
Manyčiau, kad prolenkystę sėja dabartinis polskos wiaros mūsų Prezidentas Gitanas Nausėda. Tuo tarpu kai buvęs mūsų Prezidentas a. a. Algirdas Brazauskas pasišnekėti kartais užsukdavo pas metropolitą ortodoksą a. a. Chrizostomą.
Gali būti, kad A. Brazauskas kalbėdavosi su Chrizostomu dėl išminties, ką daryti. Chrizostomo nuopelnai Lietuvos laisvės procese didžiuliai. Jis buvo nuolatinis TVR sąjūdžio iniciatyvinės grupės kviečiamas kalbėtojas per Lietuvos TV ir radiją ir rusakalbių ganytojas visu Sąjūdžio laikotarpiu. Tikriausiai yra taip ir likę jo nuopelnai neįvertinti, o tai privalu padaryti. Jo įtaka rusakalbiams, Lietuvai siekiant Nepriklausomybės, buvo didžiulė, jis juos vienijo siekti laisvės su lietuviais, katalikais išvien, o ne tapti piktybiškai Burokevičiaus vedamais į autonomiją.
Kai ten dalyvauja Lenkija, tai man automatiškai suveikia atmetimo reakcija: vadinasi ten ne lietuviška šventė, ten – svetima… Panašiai kaip ir sovietų okupacijoje normalūs lietuviai atmesdavo sovietines šventes, nelaikė jų savomis. Net ir vaizdelis panašus: vien raudonos vėliavytės.
1863/1864 metų sukilimas- tai lenkiškas sukilimas siekiantis atkurti vien Lenkiją.Čia apie Lietuvos valstybės ,kad ir LDK pavidalu, atkūrimą visiškai nebuvo siekiama .Tad, šis Sukilimas tai vien Lenkijos šventė.
Teisingai. Nenorėkim Lenkijos pergalių priskirti sau.
Svarbiausia, – nešvęskime, neminėkime jų Lietuvoje kartu su Lenkija, bet be Baltarusijos ir Ukrainos.
Taip, tai lenkiškas, siekiantis atkurti Lenkijos karalystę, kuriai buvo priklausanti ir Lietuva, sukilimas, bet jis, akivaizdžiai, buvo vykdytas beveik tik LDK sukilėlių jėgomis. Taip Lenkija tų sukilimų organizavimais priaugančius karinguosius lietuvius (LDK) kišo į Maskvos nasrus, kad taip naikintų iš lietuvių (LDK) šimtmečius besitęsiančią grėsmę atskirti LDK nuo Lenkijos karalystės.