Vos atšilus orams ir nuomos bendrovėms į gatves išvarius elektrines transporto priemones, pasipylė pranešimai apie paspirtukininkų nelaimes. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nelaimių skaičiaus kreivė kopia į viršų, tuo metu pareigūnai imasi rengti specialias patikras.
Balandžio 12 d. Vilniuje, pėsčiųjų perėjoje automobilis partrenkė nepilnametę paspirtukininkę. Kovo pabaigoje sostinėje maršrutinis autobusas pėsčiųjų perėjoje partrenkė elektriniu paspirtuku važiavusį 16-metį, kuris atsidūrė gydymo įstaigoje. Taipogi kovo mėnesį, Panevėžyje, nepilnametis važiuodamas per nereguliuojamą perėją, atsitrenkė į atvažiuojantį automobilį, o Vilniuje, susidūrus dviem paspirtukininkams, buvo sužalotas vienas vyras. Tai – tik dalis pastarųjų savaičių įvykių. Ekspertai pažymi, kad sezonas tik prasideda ir eismo įvykių statistikos kreivė gali greitai pakilti į viršų.
„Nors elektrinių paspirtukų sezonas dar tik įgauna pagreitį ir ne visos dienos buvo tinkamos pasivažinėjimams, jau netrūksta įvykių, kurių metu būtų sužaloti žmonės. Pastebime, kad susižaloja vis daugiau paauglių. Ankstesni metai parodė, kad elektriniai paspirtukai gali tapti sunkių traumų priežastimi, todėl itin svarbu imtis visų saugumo priemonių“, – sako draudimo bendrovės BTA asmens draudimo rizikų vertintojas Andrius Žilėnas.
Draudimo kompanijos BTA duomenimis, įvykių, kuriuose dalyvauja paspirtukininkai, skaičius kasmet auga 15-20 proc.
Asmenų, kurie susižeidžia keliaudami el. paspirtukais, vidutinis amžius yra 19 metų.
Lūžių iš nubrozdinimų metas
Lietuvos kelių policijos duomenimis, vien per paskutinę kovo savaitę į eismo įvykius pateko ir nukentėjo 3 elektrinių paspirtukų vairuotojai.
Sužeidimus jau patvirtina ir medikai. Kaip sako LSMU Kauno ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriaus vadovas Artūras Šulnius, kol kas sulaukiama tik pavienių sužeistų paspirtukais važinėjančių žmonių. Tačiau praėjusių metų tendencija rodo, kad susižalojusiųjų skaičius pradeda augti antroje pavasario pusėje.
„Paprastai susižalojusių ir į ligoninę atvykusių paspirtukininkų pagausėja kai sulaukiame šiltų orų, nes šaltuoju metų laiku dažniausiai važinėja labiau pasirengę, tinkama apranga ir apsaugomis apsirūpinę paspirtukininkai. Būdingiausi sužeidimai – įvairių kūno dalių sumušimai, nubrozdinimai, riešų, alkūnių lūžiai. Gana dažnai atvyksta stipriai nusibrozdinę veidus, nes važiuoja be šalmų“, – pastebi medikas.
A.Žilėnas atkreipia dėmesį, kad su paspirtukais susijusiuose įvykiuose gana dažnai nukenčia ne tik vairuotojai, bet ir praeiviai.
„Paspirtukai pasižymi staigiu įsibėgėjimu, yra itin manevringi, todėl kitiems eismo dalyviams sunku numatyti jų judėjimo kryptį. Kita problema – paspirtukai beveik neskleidžia jokio garso, todėl pėstiesiems pastebėti už jų lekiančią transporto priemonę yra dar sunkiau. Dėl šių priežasčių neretai pasitaiko paspirtukininkų susidūrimų su automobiliais, dviračiais ar pėsčiaisiais.
Be susidūrimų su kitais eismo dalyviais, paspirtukininkai dažnai ir patys pervertina savo galimybes bei kelio dangos būklę. Taip pat jaunieji paspirtukininkai nevengia pasivažinėjimo šia transporto priemone dviese ar net trise, taip keleriopai išaugindami sužalojimų riziką“, – komentuoja BTA ekspertas.
Anot jo nelaimės bei pažeidimai gana dažni ir pėsčiųjų perėjose, mat į jas paspirtukininkai neretai įvažiuoja staiga, net neapsidairę. Todėl ekspertas ragina ne tik laikytis kelių eismo taisyklių (KET), bet ir pasirūpinti galvos bei galūnių apsaugomis, važiuoti tik leistinu greičiu ir kirsti gatvę tik leistinoje vietoje, taip, kaip numato KET.
Rengia specialius patikrinimus
Siekiant įvertinti paspirtukininkų budrumą ir atsakingumą, policija pradėjo vykdyti šių transporto priemonių vairuotojų patikras. Vienas iš pavasarį suplanuotų reidų vyko per Velykas, balandžio 9-11 d. Jo metu tikrintas vairuotojų blaivumas ir apsvaigimas nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Balandžio pabaigoje, 27–30 d., planuojama dar viena dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojų kontrolės priemonė. Bus tikrinama, ar šie eismo dalyviai laikosi visų jiems taikomų Kelių eismo taisyklių. Patikrų rezultatai policijos duomenų bazėje bus paskelbti kiek vėliau.
Per 2022 metus pareigūnai iš viso užfiksavo 9 211 įvairių KET pažeidimų, kuriuose dalyvavo dviratininkai ir elektrinių paspirtukų vairuotojai. Daugiau nei 5 000 pažeidėjų dvirates transporto priemones vairavo būdami neblaivūs.
Praėjusiais metais žuvo 5 dviračių vairuotojai, iš jų 3 – tamsiuoju paros metu. 400 dviračių transporto priemonių vairuotojų ir 12 keleivių buvo sužeisti, iš jų – 223 elektrinių paspirtukų vairuotojai.
Panašios priemonės numatomos ir likusį pavasarį
Kelių policija primena, kad į gatves nesenai išriedėję elektrinių paspirtukų vairuotojai KET taisyklėse priskiriami prie dviračių vairuotojų, jiems taikomos tos pačios eismo taisyklės. Už jų nepaisymą skiriamos baudos nuo 10 iki 230 eurų.
Paspirtukininkų saugumo klausimas keliamas ir Seime. Šiemet atnaujintos kalbos apie Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sugriežtinti elektrinių paspirtukų naudojimą. Pataisos registruotos dar pernai, tačiau kol kas sprendimai nepriimti. Įstatymų leidėjai nesutaria dėl detalių, ypač, važiavimo šaligatviais, ir būtinybės dėvėti šalmą. Iniciatoriai tikisi, kad prie šio klausimo pavyks sugrįžti pavasario sesijoje.
natūralioji atranka…? O vairuotojų ir pėsčiųjų labai gaila.