Praėjusiais metais į Lietuvos upes, ežerus ir tvenkinius įžuvinta 12 885,214 tūkst. įvairių rūšių žuvų jauniklių. Daugiausia – 80–85 proc. viso įžuvinimui skirto žuvų kiekio – plėšrios žuvys. Likusios – saugomos ir retos rūšys: aštriašnipiai eršketai, ūsoriai, skersnukiai ir ežeriniai sykai.
Po ilgos pertraukos žuvivaisos specialistams sėkmingai pavyko išveisti ir į mokslininkų pasiūlytus vandens telkinius paleisti 2 tūkst. ant išnykimo ribos atsidūrusių plačiažnyplių vėžių.
Žuvys veisiamos ir vandens telkiniai įžuvinami ne vien dėl žvejų mėgėjų poreikių tenkinimo, yra labai svarbi gamtosauginė funkcija, turinti neįkainojamą šių žuvų populiacijų atkuriamąją ir išliekamąją vertę, užtikrinant bioįvairovę. Nustatyta, kad dirbtinis žuvų veisimas yra vienas efektyviausių žuvų išteklių palaikymo, didinimo ir atkūrimo natūraliuose vandens telkiniuose būdų. Negausinant papildomai, kai kurios žuvų rūšys tiesiog išnyktų.
Dirbtinio veisimo dėka Lietuvos upėse atsistato lašišų, šlakių, margųjų upėtakių populiacijos. Taip pat pastebimas ungurių vandens telkiniuose pagausėjimas. Įgyvendinant projektą „Europinių ungurių išteklių atkūrimas Lietuvoje“, vykdomi reguliarūs šių žuvų įveisimo darbai. Tai užtikrina, kad itin vertingi unguriai šalies upėse ir ežeruose neišnyktų, o subrendę galėtų migruoti į nerštavietes.
Šiemet į valstybinius vandens telkinius planuojama išleisti apie 12 mln. įvairių rūšių žuvų.