Šiemet bus pereinama prie veiksmingesnių ir protingesnių šeimos medicinos paslaugų teikimo, vyks svarbūs pokyčiai.
Sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymo projektą, kuriuo patvirtinta nauja Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų veiksmų plano redakcija.
Bus didinamas šeimos gydytojo komandos vaidmuo teikiant nuosekliau ir patogesnes pirminės sveikatos priežiūros, t. y. šeimos gydytojo komandos, paslaugas.
Naują plano redakciją parengė Sveikatos apsaugos ministerija kartu su šeimos medicinos politikos formavimo grupe.
Daugiausia dėmesio skirta veiksmams, kurie padidins šeimos gydytojo paslaugų vertę.
„Šeimos gydytojai yra pirminė ir svarbiausia sveikatos priežiūros grandis, kuriai tenka didžiausias krūvis, ir nuo kurios reikšmingai priklauso žmonių sveikata.
Labai gaila, kad pastaraisiais dešimtmečiais šeimos medicinos komandos plėtra buvo per lėta, o gydytojams biurokratinė našta vis didinama.
Pandemija tik dar labiau apnuogino šias problemas, kurias mums tenka spręsti nedelsiant.
Ne tik sumažinsime ir perskirstysime šeimos gydytojų darbų apimtis, bet ir sudarysime galimybę dirbti su visa komanda“, – sakė viceministrė Danguolė Jankauskienė.
Pasak viceministrės, šeimos gydytojas greitai galės paskirti paslaugas, kurios šiuo metu žmonėms teikiamos epizodiškai ar pavėluotai, pvz., kineziterapeuto paslaugos.
Apie kai kurias jų ligoniai yra tik girdėję – tai gyvensenos medicinos žinovo ar atvejo vadybininko priežiūra.
Komandoje kiekvienas žinovas turės savo savarankiškas funkcijas, bet pagrindinė ašis išliks šeimos gydytojas.
Keturiasdešimt keturios pirminės priežiūros įstaigos sėkmingai jau vykdo projektus, siekiančius pagerinti šeimos gydytojo komandos darbo procesus.
Bendradarbiavimas tarp įstaigų užtikrinant pagalbą pacientui bus visos pertvarkos pagrindas.
Šeimos medicinos plėtros plane numatyta atlikti gydytojų krūvių perskirstymo, rengimo ir finansavimo pokyčius:
bus išplėstos ir perskirstytos šeimos gydytojo komandos narių savarankiškai teikiamos paslaugos;
atnaujinta ligonių prisirašymo prie pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos tvarka;
išsamus apmokėjimas už papildomai įdarbintus šeimos gydytojo komandos narius;
sukurtas papildomas finansavimas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms už gerus darbo rezultatų rodiklius;
patobulinta akreditacijos tvarka.
Šie pokyčiai vyks artimiausiais metais.
„Kasdien dirbdami su ligoniais matome, kiek galimybių neišnaudojama dėl esamo reglamentavimo, darbų paskirstymo bei apmokėjimo.
Dėl didelių biurokratinio darbo krūvių šeimos gydytojams labiausiai pritrūksta laiko darbui su ligoniu. Atsižvelgdami į šeimos gydytojų ir ligonių atsiliepimus, kai kuriuos pokyčius savo įstaigoje jau padarėme.
Pavyzdžiui, dalį krūvio sėkmingai perima slaugytojos, medicinos registratorės. Bandome taikyti atvejo vadybą.
Taip pat vykdydami ligonių mokymą matome teigiamus rezultatus – ligoniai jaučia, kad jais rūpinamės ir patys prisiima daugiau atsakomybės“, – sakė Kauno miesto poliklinikos direktoriaus pavaduotoja kokybės valdymui Loreta Marmienė.
Jau ir dabar teikiant šeimos medicinos paslaugas slaugytojai ir akušerės įneša svarų indėlį. Šiems gydytojams bus suteikta daugiau savarankiškų funkcijų.
Pavyzdžiui, jie galės pratęsti receptus kai kuriems medicininiams vaistams bei išduoti siuntimus į prevencines programas (dabar tai gali atlikti tik šeimos gydytojai), išrašyti nukreipimus kompensacinei technikai gauti ir kitoms socialinėms reikmėms.
Daug veiklos perims slaugos namuose komanda. Naujos atsakomybės bus įtvirtintos atnaujinus Slaugos praktikos, Akušerijos praktikos ir Sveikatos sistemos įstatymus.
Ligonių taip pat laukia pokyčiai.
Prisirašant prie šeimos gydytojo, įtakos turės dvi aplinkybės:
šeimos gydytojo ligonių skaičius (apylinkės dydis) ir gyvenamoji vieta.
Šiuo metu nei viena, nei kita nėra reglamentuota, ir dėl to kyla kliūčių. Ypač per pandemiją išryškėjo, kad šeimos gydytojams sudėtinga teikti paslaugas didelėse apylinkėse, todėl plane numatyta jų dydį reglamentuoti.
Problemų kyla ir kai ligoniai prisirašo prie šeimos gydytojo, neatsižvelgdami į geografinius atstumus. Pavyzdžiui, Šilutėje gyvenantis žmogus prisirašo Vilniuje.
Dėl didelio atstumo kai kurių paslaugų šeimos gydytojas fiziškai negali suteikti. Tokiems atvejams išvengti bus numatyta tvarka, apibrėšianti geografinius atstumus.
Be to, ligoniai bus skatinami keisti įpročius:
atsakingai registruotis pas gydytojus, o prireikus, iš anksto atšaukti registraciją. Šie įpročiai padės gydytojams sklandžiau rengti darbą.
Teigiamų poslinkių sulauks ir pirminę sveikatos priežiūrą rengiančios įstaigos:
finansiškai bus skatinamos įdarbinti šeimos gydytojo komandos narius.
Kita priemonė – bus persvarstytas šiuo metu galiojantis skatinimas už gerus darbo rezultatų rodiklius, atskiras finansavimas šeimos gydytojo atliekamiems laboratoriniams tyrimams.
Šie pokyčiai padės užtikrinti reikiamą žinovų skaičių kiekvieno šeimos gydytojo komandoje, kokybiškesnes konsultacijas, geresnį šeimos gydytojo komandos narių krūvių paskirstymą ir sklandų ligonio sveikatos priežiūros procesą.
SAM primena, kad įgyvendinat sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką, numatyta stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą ir jos prieinamumą visoje šalyje – arčiau gyventojo teikti būtiniausias, kokybiškas šeimos medicinos paslaugas.
Iki šiol šeimos gydytojai, nors ir turėdami plačius gebėjimus, dėl didelių darbo krūvių pritrūkdavo laiko išsamioms konsultacijoms.
Tai pasikeis jiems pradėjus dirbti su komandos nariais:
slaugytoju, akušeriu, kineziterapeutu, gyvensenos medicinos žinovu, socialiniu darbuotoju, atvejo vadybininku ir apylinkės administratoriumi.
Iki 2030 m. visi šeimos gydytojai turės dirbti su pilnai suformuota komanda.
Tikimasi, kad šeimos medicinos plėtros plane numatytos priemonės padės sukurti geresnį tarpusavio ryšį tarp ligonio ir šeimos gydytojo – ligoniai labiau pasitikės savo šeimos gydytoju, gydytojas nuosekliau prižiūrės ligonį.
Tai leis anksčiau pastebėti pavojaus veiksnius, paskirti reikalingus tyrimus, keisti vartojamus vaistus ar keisti gyvenseną.
Šeimos medicinos paslaugų veiksmingumo gerinimas surengtas atsižvelgiant į prastus gyventojų sveikatos rodiklius.
Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų planą kas dvejus metus peržiūri ir atnaujina šeimos medicinos politikos formavimo grupė, kurią sudaro skirtingų sričių atstovai.
Daugelis plano priemonių buvo įvykdytos, kai kurios tapo nesvarbios, persvarstytinos ir pakeistos, atsižvelgus į naujos Aštuonioliktosios LR Vyriausybės programos nuostatas, kurių svarbiausios – stiprinti gyventojų sveikatą, gerinti aplinką šeimai, skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas, didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir sveikatos sistemos atsparumą grėsmėms, mažinti regioninę atskirtį.
Kaip sutvarkyta medicina Lietuvoje: dėl nepagydomos ligos jau 7 m. periodiškai bendrauju su Kauno Klinikų gydytojais: 6 kartus per metus jie išrašo man vaistus, o kad juos išrašyti, – 6 kartus metuose jie man nurodo užsiregistruoti pas savo poliklinikos šeimos gydytoją, gaišinti jo laiką, kad išrašytų man siuntimą kraujo tyrimui poliklinikoje, kuris reikalingas Klinikoms.
Kadaise buvo kitaip: apsilankymo klinikose metu iškart paimdavo kraują ir atlikdavo tyrimus.
Bet vėliau įvyko pasikeitimas. Koks jo tikslas? Taupyti Klinikų lėšas?
Ar ne todėl sunku patekti pas šeimos gydytojus?
Yra dar paprastesnis būdas – receptus išrašo ministras. Visiems URMU bent vieną vaistą pakeičia generiniu. Nes jis – geriau žino, negu gydytojas, per porą metų pabandęs ir tuo, ir anuo vaistu padėti, ir parinkęs iš jų mažiausiai konkrečiam ligoniui kenkiantį, mažiausiai sunkiai ištveriamų šalutinių poveikių keliantį, nepaverčiantį žmogaus daržove. Gal LK taip sutaupo? Nors ne kiekvienas ligonis, neištvėręs generinio padarinių bei pačios ligos vėl keliamo ne tik sunkiai pakeliamo skausmo (nes nebegauna jam tikusio vaisto), bet ir papildomų padarinių, susipranta iš nevilties galą sau pasidaryti, bet daugybė jų apkritai iš vaistinės nebeima nebeima, tad nebereikia nė kompensuoti? Tai ar ne sutaupymas? Kažin – jei ta pačia liga susirgtų kažkas iš Seimo ar vyriausybės šeimos narių – ar ir jiems kankinimo režimas būtų taikomas? Ar jiems spec. įstatymai galiotų?
Dėl lėtinių ligonių palaikomojo gydymo – juk net ir specialistas ne kažin kiek eksperimentuoti gali: algoritmas nustato vaistų skyrimo ribas ir tai, kiek kartų ir ką per metus būtina atlikti. Taip pat, kad tik po vieną tyrimą per metus atliks nemokamai. Be to, iš daug dešimtmečių trunkančios patirties žinomą, kiek ilgai katras organas atlaikys agresyvių vaistų poveikį, ir ką toliau daryti. Tada kyla klausimas, kam apskritai tas recepto pratęsimų žaidimas? Receptas turi tol galioti, kol gydytojas jo nepakeitė, ar kol neregistruota ligonio mirtis. Viskas. O tyrimų skyrimas? Juk juos atliekantis medikas mato ir katrą stadiją pasiekė liga, ir jo atvejui taikomą algoritmą.
Dar vienas dalykas, kažkiek galintis nuimti ŠG krūvį: kadangi turima ligos gydymo patirtis leidžia žinoti, kada pradės reikštis vienokie ar kitokie šalutiniai padariniai, ar negalima būtų įteikti kiekvienam nepagydomam po „sirgimo vadovėlį” (tik ne ilgų išvedžiojimų, o lengvai peržvelgiamų lentelių pavidalo). – Kad būtų laiku užkirstas kelias tam padariniui stiprėti ir virsti papildoma gretutine liga. Lentelėje išvardyti visi galimi reiškiniai, o prie kiekvieno trumpi aiškūs nurodymai – gal atitinkamai sumažinti dozę ir stebėti, ar atlaikys su tokia ligos keliamą skausmą ar kitą reiškinį; ko vengti; ko imtis, priklausomai nuo ligos sunkumo ir stadijos (gal atitinkamus tyrimus atlikti, gal masažą daryti, gal į ŠG ar specialistą kreiptis, gal pakaks vaistinėje vaistažolių, lašiukų ar pan. įsigyti ir t.t.). Tyrimus atliekantys medikai iš to paties algoritmo mato, kokius bei kokio gylio tyrimus atlikti, konkrečiai šią stadiją pasiekusiems). Galima ir daugiau ką padaryti, kad gydytojai išliktų gydytojais, o ne nereikalingų darbų apgulta Bastilija, raštininkais, kad lėtinių ligų gydymas taptų logiškesnis ir ligoniui palankesnis. Nebent gydytojų vaikymas ir ligonių kankinimas iš SAM kylančiais sumanymais kam nors malonumą teikia.
Nežinau ar galima tyrimus atliekančius asmenis medikais vadinti, gal, bet jie tikrai ne gydytojai. Juk nemanai kad kraujo analizes daro gydytojai?
Ne gerbiamasai, nemanau. Ir kai kurios ne tik studijų metu gautos žinios to neleistų. Kadangi tyrimų atliekama daug, įvairių, todėl trumpiau ir paprasčiau pavadinti visus juos apibūdinančiu bendru pavadinimu, nes: medikas [lot. medicus] – medicinos specialistas. Tikiuosi, nelabai užrūstinau. Jei visgi – tada kuo nuolankiausiai Tamstos atsiprašau. 🙂 Taika?
Manau, norima grįžti prie sovietinės sistemos ir atimti iš pacientų galimybę pasirinkti šeimos gydytoją. Juk neretai žmonės iš kaimų važiuoja į miestus pas šeimos gydytojus,tikėdamiesi geresnio gydymo. Dabar tokią galimybę bus bandoma atimti? Ar tai nebus Lietuvos Konstitucijos pažeidimas?
53 straipsnį.
Lietuvos Respublikos Konstitucija
29 straipsnis
Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
kur, dėl ko čia, konkrečiai, pažeidimas? Dėl lyties, rasės, tautybės ir t.t.? Ar perskaitėte atidžiai? Dar kartą: žr. 53 str.
Negi taip sunku suvokti tekstą- “valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs”?
Ką šeimos gydytojo komandoje veiks “žinovas” atvejo vadybininkas?!
Šeimos gydytojas turi šimtus pacientų, kurie kreipasi įvairiais skirtingais negalavimų atvejais.
Gal tą žinovą reiks vadinti ATVEJŲ vadybininku, ne ATVEJO? 🙂 Ar kiekvienu atveju bus naujas?
Manau,tai tik dėl papildomų lėšų iš ligonių kasų įsisavinimo?
Kokiai valstybės institucijai, pareigūnui nesate lygi? Konkrečiai, be jausmingumo galima? Ar tai turite galvoje:
„Pacientų taip pat laukia pokyčiai. Prisirašant prie šeimos gydytojo, įtakos turės dvi aplinkybės: šeimos gydytojo pacientų skaičius (apylinkės dydis) ir gyvenamoji vieta. Šiuo metu nei viena, nei kita nėra reglamentuota, ir dėl to kyla kliūčių. Ypač per pandemiją išryškėjo, kad šeimos gydytojams sudėtinga teikti paslaugas didelėse apylinkėse, todėl plane numatyta jų dydį reglamentuoti. Problemų kyla ir kai pacientai prisirašo prie šeimos gydytojo, neatsižvelgdami į geografinius atstumus. Pavyzdžiui, Šilutėje gyvenantis žmogus prisirašo Vilniuje. Dėl didelio atstumo kai kurių paslaugų šeimos gydytojas fiziškai negali suteikti. Tokiems atvejams išvengti bus numatyta tvarka, apibrėšianti geografinius atstumus. Be to, pacientai bus skatinami keisti įpročius: atsakingai registruotis pas gydytojus, o prireikus, iš anksto atšaukti registraciją. Šie įpročiai padės medikams sklandžiau organizuoti darbą.“ – citata iš SAM svetainės.
“Pavyzdžiui, Šilutėje gyvenantis žmogus prisirašo Vilniuje. Dėl didelio atstumo kai kurių paslaugų šeimos gydytojas fiziškai negali suteikti.”
–
Keista formuoluotė. Gydytojas visiems pacientams vienodai paslaugas gali suteikti, kurie pas jį sutartu laiku atvyksta.
O jeigu neatvyksta – tai visai nesvarbu ar iš Šilutės neatvyko, ar iš Viršuliškių, tai jau ne gydytojo problema.
spėti, kad pas vienus gydytojus lankytojų netrūksta, o pas kitus – tuščia. Juk negali visi gydytojai būti vienodo – aukšto lygio? Galimai dėl to ir kažkas rezgama, kad ištumdyti pacientus tolygiai?
yra ne skaitomi, o nagrinėjami. Čia ir sustosiu.