Vyriausybė pritarė Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko planavimo schemos rengimo pradžiai ir planavimo tikslams. Numatoma, kad Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinis parkas galėtų užimti iki 35 tūkst. ha plotą. Parko planavimo darbus 2023 – 2024 metais vykdys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko teritoriją preliminariai galėtų sudaryti trys atskiros dalys, kuriose yra daugiausia šio Lietuvos regiono gamtai ir kultūrai būdingų vertybių.
Pietinė dalis apimtų esamą Vištyčio regioninį parką, taip pat gali būti įtraukiamos kalvotosios Gražiškių ir Bartninkų dalys, Liubavo apylinkės su buveinių apsaugai svarbia teritorija stepinėms pievoms išsaugoti.
Vidurinė dalis apimtų teritorijas į pietvakarius nuo Vilkaviškio miestelio – Širvintos valstybinį hidrografinį draustinį, šios upės slėnyje buveinių apsaugai svarbią teritoriją ovaliajai geldutei išsaugoti, taip pat Uosių ir Kumečių miškus, natūralias pievas.
Į šiaurinę dalį patektų Šešupės slėnis nuo Pilviškių iki Panovių, Kudirkos Naumiestis su jo apylinkėmis. Joje atsidurtų ir esami Šešupės kraštovaizdžio, Novos ir Aukspirtos valstybiniai hidrografiniai draustiniai, buveinių apsaugai svarbios teritorijos aliuvinėms ir šienaujamoms mezofitų pievoms, skroblynams, aliuviniams, griovų ir šlaitų miškams išsaugoti.
Kaip atskiros nedidelio ploto Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko dalys galėtų būti J. Jablonskio ir V. Kudirkos tėviškės.
Atkreipiame dėmesį, kad galutinės naujojo nacionalinio parko ribos paaiškės planavimo proceso metu – projektuotojams ir planavimo organizatoriams tariantis su mokslininkais, savivaldybių ir kitais specialistais, viešai diskutuojant su vietos bendruomenėmis.
Planavimo proceso metu žemės savininkams pagal įstatymų nuostatas bus preliminariai apskaičiuojamos galimos kompensacijos už ūkinės veiklos apribojimų sukeltus nuostolius arba gali būti siūloma privačią žemę išpirkti.
Nacionaliniai parkai nėra vientisą aplinkosauginį režimą turinčios saugomos teritorijos. Jose išskiriamos kelios funkcinio prioriteto zonos, kurioms taikomi skirtingo griežtumo reikalavimai. Todėl konkretūs kompensacijų dydžiai ir lėšų poreikis paaiškėja tik atlikus išsamią situacijos analizę, leidžiančią atsakyti į klausimus, kurie privatūs žemės sklypai ir į kokias planuojamo nacionalinio parko funkcinio prioriteto zonas patenka.
Žemės ūkio paskirties žemės įprastai išpirkti nesiūloma, nes žemės ūkio veikla visuose valstybiniuose parkuose turi būti tęsiama, siekiant išsaugoti tradicinio agrarinio kraštovaizdžio erdves. Kompensacijos savininkams skiriamos įvertinus, ar reikia nutraukti suplanuotų projektų įgyvendinimą, ar reikia pakeisti šiuo metu vykdomo žemės naudojimo pobūdį.
Miškų ūkio paskirties privačią žemę gali būti siūloma išpirkti, jeigu būtų teikiami pasiūlymai nustatyti naujas draustinių ar rezervatų zonas, lemiančias reikšmingus pagrindinių miško kirtimų praktikos pakeitimus arba miškų ūkio veiklos nutraukimą.
Efektyviems gamtosaugos sprendiniams įgyvendinti gali prireikti papildomų lėšų – kompensacijoms ar žemei išpirkti, tačiau konkretesni skaičiavimai bus pateikiami parengus ir teikiant derinti bei tvirtinti Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko planavimo schemą. Tada visi klausimai bus nagrinėjami su savivaldos institucijomis, viešai aptariami su vietos bendruomenėmis.
Nacionalinio parko statusas padeda pritraukti daugiau šalies ir užsienio fondų lėšų šiai teritorijai plėtoti, jos naudojamos keliams gerinti, pažintiniams takams ir turizmo trasoms įrengti, gamtos ir kultūros paveldo objektams tvarkyti ir eksponuoti. Todėl vietos gyventojams atsiranda naujų galimybių teikti įvairesnes turizmo, lankytojų aptarnavimo paslaugas, gauti paramą ekologiniam ūkininkavimui, agrarinės aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti, atkurti, propaguoti tradicinius verslus ir ekologinę gyvenseną.
Atkreipiamas dėmesys, kad Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko pavadinimas nustatytas pagal Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą, kuriame greta kitų Lietuvos etnografinių regionų įvardytas ir Suvalkijos (Sūduvos) etnografinis regionas. Jeigu planavimo metu šis įstatymas ar kiti teisės aktai pasikeistų, pavadinimas taip pat galėtų kisti.
