Vilniaus miesto savivaldybėje patvirtintos 33 gamtos paveldo vertybės – svarbūs ir išskirtiniai medžiai, šaltiniai, atodangos, retų augalų augimvietės. Visi jie yra saugomi Savivaldybės, o nuo šiol parengtos ir šių vertybių apsaugos zonų schemos, kurios padės apsaugoti juos ir retus augalus, augančius mieste.
Apsaugos zonų schemos nustato, kokiu atstumu nuo vertybės negalima vykdyti įvairios veiklos – žemės kasimo, statybos ar panašių darbų, statyti įvairių įrenginių ir pan. Ribojamas net želdinimas. Naujai sodinami augalai neturėtų užgožti gamtos paveldo objektų.
Saugomų gamtos paveldu pripažintų medžių ar akmenų buferinė apsaugos zona – 5 metrai. Atodangų, skardžių, kalvų, gūbrių, daubų, ozų, griovų, raguvų taip pat šaltinių, ežerėlių ir krioklių apsaugos zona – 25 m.
Aplink buferinę zoną, kuri skirta fiziškai apsaugoti gamtos paveldą, nustatyta pazonių riba. Šioje teritorijoje formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus, keisti žemės naudojimo būdą, statyti statinius, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti galima tik gavus Vilniaus savivaldybės leidimą.
Vilniaus miesto savivaldybės miestovaizdžio skyriaus užsakymu UAB „Vilniaus planas“ parengė 33 gamtos paveldo vertybių apsaugos zonų schemas, kurias turi patvirtinti Vilniaus miesto taryba. Šis klausimas bus svarstomas artimiausiame jos posėdyje.
Apsaugos zonos parengtos Valakampių atodangai, Rokantiškių kalvoms, Gariūnų sufoziniam cirkui, Sudervėlės slėnio atragiui, Vingio parko šaltiniams, Cedrono upelio slėnyje ties Baltupiais esančioms retųjų augalų augimvietėms ir kitioms gamtos paveldo vertybėms.
Gamtos paveldu pripažinti ir saugomi įstatymais dauguma brandžių medžių prie Katedros aikštės, Prezidentūros, Bernardinų sode, taip pat Vingio parke, Antakalnyje, Žvėryne. Gamtos paveldo vertybių sąrašą netrukus papildys Grigiškėse ir Lazdynuose augantys senoliai ąžuolai.
Pučkorių atodangoje pasistatyti namą. Stiklinį. Forma, kaip Rubiko kubiko. Puikiai tiktų prie kraštovaizdžio (lietuviškai – landšafto). Kas patartų, kur kreiptis, kad pasitarti dėl svajonės įgyvendinimo?
Savivaldybė mielai patars
Pvz., toks tiks?
– upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/f/fa/Vilna_Puszkarnia_03.jpg
https://alkas.lt/2021/08/12/a-stabrauskas-karoliniskiu-krastovaizdzio-draustinio-baltoji-tuopa-milzine/
Veliuonos miestelyje,už Viešpaties Jėzaus skulptūros, netoli kapinių stūkso kelių šimtų metų senumo nuostabaus grožio pušis. Tačiau prie jos nėra jokios informacinės lentelės,kad tai gamtos paminklas. Kaune, kvartalo gilumoje už viešbučio Donelaičio g. auga šimtametis ąžuolas, tačiau jokios apsaugos zonos aplink jį nesimato,vargsta jis,apsuptas automobilių. Kitame kieme prie Laisvės alėjos auga milžiniška trešnė, vos ne kas metas pilna didžiulių uogų, nors rašoma,kad tik naujausių veislių trešnės yra savidulkės. Jokių požymių kad toks unikalus vaismedis būtų paskelbtas gamtos papminklu…
Matyt, tai pasidarė tik Vilnius todėl, kad Matjošaitis vadovauja Europos – tradiciškai sakant lenkiškos kultūros sostinei, o Šimašius tik – Lietuvos valdžių nuskurinamam bažnytkaimiui, – Basanavičiaus Lietuvos sostine paskelbtam kauniškos lenkystės pykčiui. Tad, matjošaitiškų užmojų veikėjui medžių, miškų kultūra, tai veikiau jau praeitas civilizacijos etapas. Juk kas gi tuos šventus miškelius, giraites Lietuvoje iškirto, ar ne Jogaila su Vytautu tuo lenkiškos kultūros kirvuku, tai negi dabar tuos medžius paveldu laikysi …
Bet gal čia ir ne tai svarbiausia,- juk už pabuvimą Europos kultūros sostine, ar ne šimtus milijonų gali gauti. Tad kodėl jų nečiupus kuriam nors, tarkim, kad ir iš panosės…
Koks sprendimas dėl Vilniaus Žvėryno baltosios tuopos? Iki šiol atsakymo iš Vilniaus miesto savivaldybės nesulaukiau. Greit 2 metai, kaip kreipiausi