Ką reikia žinoti apie statybas nuosavame žemės sklype

Gyventojai dažnai kreipiasi į Aplinkos ministeriją, norėdami pasitikslinti, kokiems statiniams nuosavame sklype nėra būtini statybą leidžiantys dokumentai, kokiais atvejais turi būti parengtas statybos projektas.

Dalijamasi žiniomis, kokie reikalavimai taikomi statant gyvenamuosius ir pagalbinius pastatus privačiame žemės sklype.

Norint sužinoti, ar numatomam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius duomenis), vietą.

Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra.

Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.

Pagalbinio ūkio paskirties pastatai – tai sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės).

Naujų vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų statybai visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, nepriklausomai nuo to, kokių parametrų būtų planuojamas statinys.

Tačiau jei vienbutis arba dvibutis gyvenamasis namas yra iki 80 kv. m ploto, jo aukštis iki 8,5 m, atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija 6,0 m, rūsys ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose, toks namas priskiriamas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Jam rengiamas supaprastintas statybos projektas.

Kai nors vienas minėtų parametrų yra viršijamas, vienbutis ar dvibutis gyvenamasis pastatas priskiriamas neypatingiesiems arba ypatingiesiems statiniams, turi būti rengiamas statybos projektas.

Pagalbinio ūkio paskirties pastatas būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, jei jo didžiausias plotas siektų iki 50 kv. m, o aukštis iki 5 m.

Kai pagalbinio ūkio paskirties pastato plotas iki 80 kv. m, o aukštis iki 8,5 m, jis priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems statiniams.

Atkreipiame dėmesį, kad visuose nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų turi neviršyti 6,0 m, rūsys turi būti ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose.

Kai nors vienas išmatavimas viršijamas, pagalbinio ūkio paskirties pastatas priskiriamas neypatingiesiems arba ypatingiesiems statiniams.

Leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu naujas I grupės nesudėtingasis statinys statomas kultūros paveldo vertybės teritorijoje ar jo apsaugos vietoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose.

Taip pat Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, jeigu pastatas statomas ne sodyboje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Leidimas statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu naujas II grupės nesudėtingasis statinys statomas mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje, kultūros paveldo vertybės teritorijoje, kultūros paveldo veertybės apsaugos vietoje, kultūros paveldo vietovėje.

Leidimo reikės ir tuo atveju, kai II grupės nesudėtingasis statinys yra gamtos paveldo vertybės, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos vietoje, kai pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima.

Taip pat Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, jeigu statoma ne sodyboje, magistralinio dujotiekio teritorijose, esančiose 200 m atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Taigi, statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.

Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas.

Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.

Jei yra prievolė gauti statybą leidžiantį dokumentą naujo nesudėtingojo statinio statybai, turi būti parengtas naujo statinio supaprastintas statybos projektas, kitu atveju dėl statinio projekto rengimo sprendžia statytojas.

Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Priklausomai nuo teritorijos naujo nesudėtingojo statinio savavališka statyba fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 150 iki 560 eurų.

Naujo neypatingojo statinio savavališka statyba fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 800 iki 3 tūkst. eurų. Susimokėjus baudą tenka pastatą nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.

Valstybinė statybos ir teritorijų planavimo inspekcija atlieka statybos teisėtumo patikrinimus pagal metinius veiklos planus, savo sumanymu tikrindama statybas.

Taip pat gavusi viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundus, vykdydama teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų pavedimus, kitais teisės aktų nustatytais atvejais.