Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vyko traukiniu į Palemoną, kur šalia Kauno intermodalinio terminalo esančioje krovos aikštelėje stebėjo JAV 1-66 rotacinio bataliono karinės technikos atvykimą į Lietuvą bei nukrovimą.
Šalies vadovas Palemone su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu aptarė Lietuvos geležinkelių infrastruktūros vaidmenį užtikrinant karinį mobilumą ir pasiruošimą šalies gynybai, taip pat oro, jūrų, kelių ir geležinkelio infrastruktūros elementus, reikalingus NATO pajėgų atvykimui ir perdislokavimui.
„Kauno intermodalinis terminalas ir nauja europinės vėžės geležinkelio jungtis su pritaikyta karinės technikos nukrovimo platforma yra svarbus priimančios šalies pajėgumas sąjungininkų karinės technikos transportavimui ir tolesniam judėjimui sausumos keliais. Jis leis didinti NATO pajėgų dislokavimo Lietuvoje greitį ir karinį pasirengimą“, – sakė Prezidentas.
Pasak šalies vadovo, svarbi ne tik tolesnė geležinkelių sąveika su karinio mobilumo pajėgumų plėtra. Geležinkelis turi tapti viešojo tarpmiestinio ir priemiestinio transporto stuburu: turi būti plėtojamas keleiviams patogus tinklas ir maršrutai, peronai ir traukiniai pritaikyti asmenims su negalia, o vieningu bilietu integruojami skirtingi keliavimo viešuoju transportu būdai.
Kelionės traukiniu metu Prezidentas su LTG vadovu Egidijumi Lazausku ir susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu aptarė Lietuvos geležinkelių plėtros perspektyvas, pagrindinius tikslus keleivių vežimo veikloje, vystomus infrastruktūros plėtros projektus bei galimybes padėti Ukrainai eksportuoti grūdus ir maisto produktus per Lietuvą.
„Lietuvoje jau veikianti europinė „Rail Baltica“ linija iki Kauno yra svarbi itin svarbi Ukrainos grūdams ir maisto produktams gabenti. Baltijos šalių uostai gali išgabenti iki 25 mln. tonų grūdų, bet tam, kad išnaudotume visus galimus infrastruktūros pajėgumus, reikia efektyviai veikiančio koridoriaus per Lenkiją“, – sakė Prezidentas.
Valstybės vadovo teigimu, Ukrainos grūdų eksporto klausimas ypač paryškino poreikį turėti vieningą geležinkelių standartą Vidurio Rytų Europoje. Didelių apimčių Ukrainos grūdų išvežimą į pasaulio rinkas riboja skirtingos vėžės geležinkeliai Ukrainoje, Lenkijoje ir kol kas Baltijos šalyse. Todėl būtina plėsti europinio standarto geležinkelį, „Rail Baltica“ turi kuo greičiau pasiekti ne tik Kauną, bet ir Vilnių, o per Panevėžį – ir Latviją.
“Rail Baltica” iki Kauno vargu ar yra kuo nors svarbi Ukrainos grūdams gabenti. Juk konteineriai su grūdais ne Kaune, o Klaipėdoje į laivus kraunami, o į Klaipėdą jie tegali būti atgabenti tik rusiška vėže. Europinė (“Rail Baltica” ) vėžė iš Lenkijos iki Šeštokų yra nuo senų laikų. Tokiu atveju konteineriai ant rusiškos vėžės gali būti sėkmingai perkraunami ne Palemone, o Šeštokose ir nugabenti į Klaipėdą. Taip, kad šiuo atveju “Rail Baltica” iki Kauno grūdų gabenimui niekuo nėra svarbi.
“Rail Baltica” vėžę negalima laikyti svarbia ir kariniam mobilumui, juk pagrindiniai poligonai – būsimas Rūdiškių ir esantis Pabradės gana toli nuo Kauno. Jiems mobilumo prasme daug tinkamesnė būtų nuo Šeštokų per Alytų, Varėną einanti vėžė, o dar geriau būtų turėti jau nuo Augustavo atsišakojančią “Rail Baltica” link Alytaus, Varėnos iki Vilniaus einančią greitąją vėžę, kuri išspręstų ir tiesesnio keleivinio susisiekimo tarp ES šalių sostinių problemą, be to, nukonkuruotų Brestą dėl tranzitinių krovinių Rytai- Vakarai. Taigi visais atžvilgiais “Rail Baltica” vėžę nuo Šeštokų iki Kauno šalis yra nusitiesusi ne ten, kur ją turėti būtų tikslingiausia. Panašu, kad tai ne Lietuvos valstybės interesais buvo atlikta. Taigi vargu, ar būtų tikslinga toliau leisti ES milijonus perkrovimo aikštelių Palemone plėtimui. Dėl šių problemų jokio viešo specialistų, politikų komunikavimo su visuomene nesigirdi. Kas ir kieno interesais tuo tabu yra slepiama… .
VISI keliai bei tiltai (kad ir katrie tai būtų) bei sveikos transporto priemonės, visi ryšiai yra visada svarbūs, o bet kokio pavojaus atveju – juolab. Moksleiviai privalo tai per pamokas sužinoti! Net jei įvyktų stebuklas ir jokie karai nebegrėstų, sveiki keliai ir ryšiai lieka strateginės svarbos objektai – juk stichinių nelaimių niekas neišjungė. Net brangus (= brangiai kainavęs) Iljičius tai žinojo ir nuo nieko neslėpė – mosty, vokzal , telegraf, telefon . Todėl buvo visiškai nesuprantama visokios manipuliacijos su geležinkeliu dar tai laikais, kai Seime buvo dar tik tie, kas sovietmečiu mokėsi ir studijavo.