Žagarės regioniniame parke esančioje Mūšos tyrelio pelkėje jau prabudo angys. Po žiemos sąstingio palengva bunda įvairūs ropliai. Vienos pirmųjų pabunda paprastosios angys – nuodingiausios Lietuvos gyvatės. Aktyvūs jau tampa ir žalčiai. Šiltomis saulėtomis pavasario dienomis galima pamatyti juos ramiai besišildančius saulės atokaitoje. O kaip atskirti angį nuo žalčio ir kaip atrodo bekojis driežas?
Lietuvoje gyvena 3 gyvačių rūšys: nuodingoji angis ir 2 žalčių rūšys. Dar galima pastebėti gluodeną, kuris panašus į gyvatę, tačiau iš tikrųjų yra bekojis driežas. Kadaise jis turėjo galūnes, tačiau laikui bėgant jų neteko. Lietuviškai bekojis driežas vadinamas trapiuoju gluodenu, mat kaip ir visų driežų, jo uodega gali nulūžti.
Gluodenas nuo žalčių ir angių skiriasi savo kūno sandara. Įdomu tai, kad šio bekojo driežo galva ir yra kaip driežo, tačiau kūnas panašus į gyvatės. Dar viena keistenybė, jog gyvatės niekada neužsimerkia – net kai miega, o gluodenas kaip driežas, gali užsimerkti ir atsimerkti. Kitas gluodeno bruožas – šis roplys yra gana lėtas. Angliškai jis dar vadinamas lėtuoju kirminu – „slow worm“. Tačiau atpažinti bekojį driežą lengviausia iš jo spalvos. Jis būna tarsi varinės ar blizgios bronzinės spalvos, todėl dar kartais vadinamas ir varine gyvate.
Lietuvoje gyvena 2 rūšių žalčiai – geltonskruostis ir lygiažvynis. Lygiažvynis žaltys yra labai retas ir jį retai kam pavyksta pastebėti. Šis žaltys dažniausiai būna pilkos spalvos su rudai rausvu atspalviu, todėl ganėtinai panašus į nuodingąją mūsų miškų gyvatę – angį. Tačiau svarbiausias lygiažvynio žalčio požymis, pagal kurį jį galima atskirti nuo angies, palei akį einanti tamsi juostelė.
Geltonskruostis žaltys išsiskiria geltonomis dėmėmis galvos šonuose, kurios kartais vadinamos „ausimis“. Šios dėmės gali būti ne tik geltonos, bet ir šviesiai gelsvos ar ryškiai oranžinės. Geltonskruostis žaltys gali būti skirtingos spalvos – nuo beveik juodos ar tamsiai žalios iki šviesiai žalios ar pilkos. Netikėtai užkluptas šis žaltys gali apsimesti esantis negyvas arba mėginti pagąsdinti ir išskirti stipraus nemalonaus kvapo skystį siekdamas išgąsdinti ar apsiginti.
Tiek lygiažvynio, tiek geltonskruosčio žalčio akies vyzdys yra apvalus, o tai nenuodingos gyvatės požymis. Nors išgąsdintas ar užpultas jis gali mėginti kąsti, tačiau įkandimas nenuodingas.
Vienintelė nuodinga gyvatė Lietuvoje yra paprastoji angis. Pagrindinis angies skiriamasis požymis – per jos nugarą vingiuojanti tamsi zigzago formos juosta. Dar vienas angies skiriamasis ženklas – trikampio formos galva, kai tuo tarpu žalčio galva yra ovalesnė. Išskirtiniai ir angies akių vyzdžiai – jie vertikalūs, tarsi katės, o tai pavojingos ir nuodingos gyvatės požymis. Įdomu tai, jog ši taisyklė apie akių vyzdžius tinka išskirtinai Lietuvoje gyvenantiems ropliams.
Pamačius angį, žaltį ar gluodeną gamtoje, geriausia tiesiog lėtai pasišalinti ir netrikdyti jų. Ropliai nėra pavojingi, net ir angys, jei jų specialiai nesuerzini. Ropliai mūsų bijo daug labiau nei mes jų.
Žagarės regioninio parko direkcijos informacija
