Lietuvos Raudonajam Kryžiui pasikreipus į Tarptautinę Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio Federaciją (IFRC), ji skyrė Lietuvai 301,580 tūkst. Šveicarijos frankų (apie 280,63 tūkst. eurų) paramą reagavimui į situaciją su migrantais.
Paramą administruos Lietuvos Raudonasis Kryžius, ir ji galės būti naudojama atliepiant pirminius būtiniausius atvykusių žmonių humanitarinius poreikius sulaikymo vietose.
Pirmąjį bazinių priemonių paketą atvykusiems žmonėms Lietuvos Raudonasis Kryžius užtikrins artimiausią laikotarpį (atsižvelgiant į atvykstančiųjų srautą), iki, kaip tikimąsi, valstybinės institucijos galės užtikrinti sisteminį šių paslaugų teikimą arba iki šioms paslaugoms užtikrinti bus rasti kiti galimi resursai.
Pagal paramos skyrimo sutartį, skirtos lėšos galės būti naudojamos pirkti šioms priemonėms bei daiktams: higienos priemonėms; drabužiams (žmonėms neturint drabužių pamainos); maisto paketams; pirmo būtinumo vaistams ir kt.
Dalis finansinės paramos taip pat bus naudojama papildomiems savanoriams paruošti bei vertėjų ir kitų specialistų paslaugoms apmokėti, kuriuos Lietuvos Raudonasis Kryžius pasitelkė, teikdamas pagalbą užsieniečių priėmimo vietose (kadangi valstybės institucijoms iki šiol itin trūksta vertėjų resursų).
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vertinimu, po esminių fizinių poreikių – minimalias higienos sąlygas atitinkančių apgyvendinimo vietų, maitinimo bei, kas itin svarbu, medicininių paslaugų pažeidžiamiausiems žmonėms, poreikis informacijai yra vienas svarbiausių, siekiant išvengti tolesnių įtampų bei neramumų užsieniečių sulaikymo vietose.
Todėl vertėjų ir kitų socialinių darbuotojų paslaugos, pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, nėra „perteklinė paslauga“ į Lietuvą atvykusiems asmenims – tinkamai užtikrinamos, šios paslaugos leistų išvengti didžiosios dalies neramumų stovyklose ir padėtų tausoti mūsų pareigūnų resursus, kurių dabar reikia tiek sienos apsaugai, tiek kitose srityse.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai pabrėžia, kad tarptautinės federacijos palaikymas bei parama šiuo metu itin svarbus mūsų šaliai.
Visgi, atsižvelgiant į migrantų, pasiekiančių Lietuvą, skaičių, turi būti aktyvuoti ir kiti paramos mechanizmai.
„Tai yra pirmas atvejis šalies istorijoje, kai Lietuvos Raudonasis Kryžius paprašė tarptautinės paramos. Dėkojame tarptautiniam Raudonajam Kryžiui už palaikymą šiuo sudėtingu metu – ne tik finansiniais ištekliais, bet ir ekspertine parama, kurią nuolat gauname.
Tikime, kad ši pagalba bus tęsiama, jei situacija aštrėtų toliau“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.
“Šią savaitę lankiausi Lietuvoje ir čia įkurtuose centruose – kai kurie žmonės yra atvykę su minimaliu kiekiu daiktų, tame tarpe vaikai, paaugliai, moterys. Labai svarbu, kad jiems būtų suteikta humanitarinė pagalba.
Todėl džiaugiamės galėdami suteikti Lietuvos Raudonajam Kryžiui finansinę paramą iš reagavimo į nelaimes fondo. Tai leidžia nacionalinei draugijai greitai reaguoti į humanitarinius atvykstančiųjų poreikius: tiekti vandenį, higienos priemones, drabužius“, – sakė IFRC Europos biuro vadovė Birdžita Bišof Ebesen.
Pasak K.Meidės, nemažiau svarbus ir pilietiškos visuomenės bei atsakingo verslo įsitraukimas, sprendžiant esamas problemas.
„Pastebime, kad pagrindinė tema, kuria diskutuojama vertinant situaciją migracijos srityje, yra sienų apsauga ir tolesnio migracijos srauto užkardymas. Ir tai išties be galo svarbu, kai kalbame apie tolesnius situacijos vystymosi scenarijus.
Visgi artėja šaltasis sezonas, ir ne mažiau svarbu, kad būtų tinkamai pasirūpinta tais žmonėmis, kurie jau yra Lietuvoje. Nevyriausybinės organizacijos, kurias Lietuvos Raudonasis Kryžius koordinuoja, visomis pajėgomis stengiasi prisidėti prie situacijos sprendimo.
Tačiau, kol nemaža dalis paslaugų sistemiškai nėra perimamos valstybės, pagalbos reikės ir toliau“, – sakė K. Meidė.
„Negalime leisti sau pamiršti, kad tie žmonės, kurie jau yra Lietuvoje, visų pirma yra žmonės. Ir tarp jų – nemaža dalis moterų ir vaikų, įvairiomis ligomis sergančių asmenų. Jiems turi būti suteiktos ne tik deramos buitinės sąlygos, bet ir užtikrintos medicininės paslaugos bei saugumas“, – akcentavo K. Meidė.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvą šiais metais jau pasiekė 4112 neteisėtai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai (rugpjūčio 5 dienos duomenimis). Ketvirtadalis jų yra nepilnamečiai (26 proc.), beveik trečdalis (29 proc.) – moterų.
