Žadėjau paskelbti daugiau Prano Ancevičiaus pranešimų apie padėtį Lietuvoje, 1941 m. birželio 23 d. sukilėliams paskelbus nepriklausomybę ir sudarius Laikinąją vyriausybę. Čikagos lietuvių socialistų dienraštis „Naujienos“ skelbė daug Prano Ancevičiaus pranešimų iš Berlyno, apie įvykius Lietuvoje. P. Ancevičius turėjo gerus informacijos šaltinius ir buvo vienas pirmųjų užsienio spaudos korenspondentų, apsilankiusių Lietuvoje 1941 m. liepos pradžioje, išsyk po to, kai bolševikai buvo išvyti.
Štai 1941 m. liepos 8 d. „Naujienose“ paskelbta p. Ancevičiaus telegrama iš Berlyno.
ŠIAULIUOSE BOLŠEVIKAI NUŽUDĖ 700 POLITINIŲ KALINIŲ
Tauragės apylinkėse išžudyti ūkininkai
Mūsų specialaus korespondento d-ro Prano Ancevičiaus telegrama
Raudona armija žudo politinius savo komisarus
BERLYNAS, Iiepos 7 d. – Pirmyn žygiuojant vokiečiams rytuose slėpto nuo pasaulio bolševikiško rojaus vartai atsiveria vis plačiau. Randama pasibaisėtinų dalykų bolševikijoje. Visur begalinis vargas, badas, skurdas ir vergija.
Tokius dalykus dengė Maskvos sukurta pasaulio apgavimui komunistinė legenda. Maskvos valdovai dabar stengiasi nekaltų aukų kraujuje paskandinti tą pragarą ir bebėgdami be atodairos žudo dešimtis tūkstančių žmonių.
Bolševikų pravestos skerdynės Lvove, Dubne ir kitose vietose kelia visų pasibaisėjimą. Buvę Lvove ir kituose bolševikų nuteriotuose miestuose užsienio žurnalistai savo akimis matė šiurpų, sukrečiantį bolševikiško sadizmo siaubą. Nenuostabu, kad paskutiniu metu iš Stalino pragaro pradeda bėgti vokiečių pusėn ištisos divizijos raudonarmiečių, išžudydamos politinius komisarus.
Tūkstančiai lietuvių be pastogės
Betarpiškos žinios iš Lietuvos rodo, kad bolševikų šėlimo mūsų krašte būta daug didesnio, negu pradžioje atrodė. Miestuose, miesteliuose ir kaimuose randama vis naujų bolševikų teroro aukų.
Vien iš Šiaulių miesto bėgdami bolševikai išgabeno ar nužudė 700 politinių kalinių. Sugriautuose Tauragės apylinkių kaimuose rasta eilė iššudytų ūkininkų. Žmonos nesuranda vyrų, vaikai tėvų, giminės savųjų.
Dešimtys tūkstančių lietuvių neturi pastogės. Raudonasis Lietuvos Kryžius pakartotinai šaukiasi viso pasaulio ir pirmoj eilėj visų lietuvių kuo skubiausios paramos, kad galėtų globoti nukentėjusius.
Berlyne šiandien įvykęs pasitarimas, dalyvaujant Skipičiui, Ancevičiui, Galvanauskui, Karveliui, Ylai, Maceinai, Valiukėnui ir Katiliui. Kreiptasi šiuo keliu į Jungtinių Amerikos Valstybių lietuvius, prašant plačiausiu mąstu organizuoti Lietuvai šelpti komitetus ir rinkti aukų nukentėjusiems lietuviams, kurių tarpe dažno Amerikos lietuvio yra artimų giminių, gerų draugų ir pažįstamų.
Laikinoji Vyriausybė iš savo pusės daro viską, kad racionaliausiai aprupintų gyventojus bent tuo, kas liko nuo bolševikų grobimo. Dėl to Vilniuje ir Kaune jau nuo liepos 7 dienos įvedamos maisto, avalynės, žibalo ir aprangos kortelės.
