ES greitojo reagavimo komanda įrodė galinti operatyviai padėti kibernetinę ataką patyrusiai šaliai

Gegužės 19-27 d. Lietuvoje ir Lenkijoje vyko kibernetinės gynybos pratybos „Alarmex 2021“, kuriose Europos Sąjungos kibernetinio greitojo reagavimo komanda (angl. – Cyber Reapid Reaction Team, CRRT) buvo aktyvuota padėti neva didelio masto kibernetinę ataką patyrusioms diplomatinėms atstovybėms keliose ES valstybėse.

„Pratybos „Alarmex 2021“ vyko neįprastomis sąlygomis, nes reikėjo valdyti ir su Covid-19 susijusias rizikas, tačiau tai nesutrukdė pasiekti iškeltus uždavinius – sprendimų priėmimo testavimą, komandos atvykimą ir incidento suvaldymą“, – apie pratybas sakė krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.

Viceministras pabrėžė, kad šiandieninės kibernetinės grėsmės yra sudėtingos, potencialiai trikdančios ir dažnai veikia kelias šalis vienu metu. „Pratybų „Alarmex 2021“ metu ES kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos pasirodė esančios kritiškai svarbios ir pilnai veikianti priemonė, leidžianti greitai aptikti, atpažinti ir suvaldyti kibernetinius incidentus. Šios pratybos įrodė, kad pirmoji tokia Europos Sąjungoje, daugiašaliu pagrindu sudaryta komanda, jau pasiekė pilną operacinį pajėgumą“, – sakė M. Abukevičius.

Pagrindinis pratybų „Alarmex 2021“ tikslas buvo patikrinti daugiašalį sprendimų priėmimo procesą ir CRRT komandų gebėjimą efektyviai suvaldyti kompleksinį tarpvalstybinį kibernetinį išpuolį nukreiptą prieš diplomatines institucijas keliose ES šalyse.

Pagal „Alarmex 2021“ pratybų scenarijų, didelio masto kibernetinę ataką prieš savo ambasadų tinklą patyrusi ES valstybė kreipėsi pagalbos. CRRT šalys narės per dvidešimt keturias valandas priėmė politinį sprendimą aktyvuoti ES kibernetinio greitojo reagavimo komandą ir ji operatyviai atskrido užkardyti menamų incidentų Lietuvoje ir Lenkijoje.

ES kibernetinio greitojo reagavimo komandos yra sudarytos iš šešių šalių narių – Estijos, Kroatijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų ir Rumunijos. Lietuvos koordinuojamo ES nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) projekto rotacijai šiais metais vadovauja Lenkija. Pratybų techninę dalį organizavimo Nyderlandų Kibernetinio saugumo ir gynybos centras bei Vilniaus Universiteto Informatikos instituto Kibernetinio saugumo laboratorija.

PESCO rėmuose vystomų Kibernetinių pajėgų uždavinys yra padėti ES valstybėms narėms, ES institucijoms bei ES Bendrojo saugumo ir gynybos politikos misijoms ir operacijoms. Taip pat siekiama padėti ir šalims partnerėms, kartu prisidedant prie ES pastangų užkirsti kelią, atgrasyti ir reaguoti į kibernetinius incidentus. Šiemet suplanuotos dar vienerios bendros kibernetinio saugumo pratybos.

Lietuvos vadovaujamas PESCO ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projektas yra vienas iš sėkmingiausiai veikiančių ir didžiausią pažangą padariusių PESCO projektų.

PESCO tikslas yra išvien plėtoti svarbius karinius pajėgumus ir panaudoti juos ES karinėms operacijoms. Įvairias veiklas apimantys projektai vykdomi bendradarbiaujant atskiroms valstybėms, kurios tam tikrose srityse turi didesnį įdirbį ir ekspertizę. Lietuva ėmėsi iniciatyvos vadovauti kibernetiniam bendradarbiavimui.