Buvęs ugniagesys gelbėtojas, dabar Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus specialistas Aidas Ardzijauskas, praėjusių metų spalio 1 d. pradėjęs bėgimą „Aplink pasaulį – su Lietuva širdyje“, šiandien kelyje yra 121 dieną. Aidas jau nubėgo beveik 10 tūkst. km ir perkėlus juos į interaktyvųjį žemėlapį, jie tęsiasi per visą Europą ir Ameriką nuo Rytų iki Vakarų pakrantės. Jis šiame žemėlapyje šiuo metu bėga Vakarine pakrante į pietus ir yra tarp San Fransisko ir Los Andželo, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Iki sausio 17 d. A. Ardzijauskas bėgo Lietuvoje, kol oro temperatūra nukrito iki 20 laipsnių šalčio ir bėgioti ilgų distancijų tapo nebeįmanoma. Tad sausio 18 d. jis išskrido į Dubajų Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur šiuo metu oro temperatūra siekia 24-27 laipsnius šilumos. Nuo sausio 19 d. jis toliau tęsia bėgimą aplink pasaulį, bėgiodamas Dubajaus gatvėmis ir jūros pakrante.
„Man sekasi visai neblogai. Žinoma, Lietuvoje per šalčius buvo pakankamai sunku bėgti, tai atsispindėjo ir nubėgtuose kilometruose, kurių buvo sąlyginai labai nedaug. Bėgdamas stengdavausi susikoncentruoti, tačiau galvoje būdavo tik viena mintis – kaip sušilti ir pavalgyti, – sakė Aidas. – Tikiuosi, kad kai sugrįšiu iš šiltųjų kraštų, tokių šalčių jau nebebus ir galėsiu toliau tęsti savo bėgimą.“
Vietoj įprastų 80 ar daugiau kilometrų, per šalčius A. Ardzijauskas nubėgdavo maždaug 50 km. Jis pasakojo, jog ne kartą prabėgo ir pro Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-ąją komandą, kurioje dirbo: „Teko bėgioti ir tame rajone, kur anksčiau teko gesinti gaisrus ir atlikti gelbėjimo darbus, mačiau tuos namus, kuriuose kažkada buvo kilę gaisrai, tačiau daugiau pabendrauti su gyventojais neteko dėl karantino. Žmonės saugosi ir stengiasi laikytis atstumo. Tačiau žvejus, sėdinčius ant vos užsitraukusio ledo, teko įspėti ne kartą. Bėgdamas pro Nemėžio tvenkinį pastebėjau, kad ant jo prisėdę daug poledinės žūklės mėgėjų. Įspėjau juos, pasakiau, kad jie smarkiai rizikuoja, netgi nufilmavau, tačiau jie nelabai norėjo klausyti mano patarimų, numojo ranka ir toliau mėgavosi savo užsiėmimu. Gaila, kad žmonės nesupranta, kad tokiu elgesiu rizikuoja ne tik savo, bet ir ugniagesių gelbėtojų gyvybėmis“.
Lietuvoje neretai prie Aido prisijungdavo ir kiti bėgikai ir pabėgėdavo su juo tam tikrą atstumą. „Kartą dalį maršruto bėgau su jaunu vaikinu. Pasakiau jam, kad buvau ugniagesys gelbėtojas ir jis labai tuo susidomėjo. Kelias valandas bėgdami kalbėjome apie šią profesiją. Tikiuosi, kad kelias jį atves į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą“, – sakė Aidas.
Pasak A. Ardzijausko, dabar jis vėl turi naują iššūkį – priprasti prie karščio: „Pasislėpiau nuo žiemos, tačiau bijau, kad pataikiau nuo vilko ant meškos. 50 laipsnių temperatūros skirtumas organizmui buvo tikras šokas. Tačiau po truputį adaptuojuosi, man sekasi neblogai, kasdien nubėgu po 75-76 kilometrus. Kadangi turiu patvirtintą Ugniagesių gelbėtojų mokyklos užduočių planą, šio bėgimo metu kartu atlieku ir tyrimus apie temperatūrų poveikį ugniagesių organizmui – kaip reikia rengtis ir ką gerti, kad organizmas neperšaltų ir neperkaistų.“
Beveik kasdien Dubajuje Aidui tenka pabėgioti ir su tautiečiais, kurie čia ilsisi. Tačiau, pasak jo, ir čia jaučiasi negandos, susijusios su koronavirusu, ir visi stengiasi išlaikyti atstumą“.
