Žymiausias architektūrinio paveldo tyrinėtojas Kazys Napaleonas Kitkauskas švenčia neeilinę sukaktį (nuotraukos, video)

Sausio 5 d. 90 metų sukaktį švenčia žymiausias Lietuvos architektūros tyrinėtojas, istorikas, architektūrinio paveldo vertybių restauratorius, paminklosaugininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, itin daug nusipelnęs Vilniaus pilių bei Valdovų rūmų tyrinėjimo ir atkūrimo istorijoje dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas.

Per daugiau nei keturis dešimtmečius mokslinės veiklos dr. K. N. Kitkauskas paskelbė daugiau nei 300 mokslinių bei pažintinių darbų. Jo tyrimai aukštai vertinami ir žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusioje, Vokietijoje, Rusijoje, kitose šalyse. Jis dirbo architekto restauratoriaus darbą Vilniaus mokslinėje restauracinėje gamybinėje dirbtuvėje (1960−1969), Paminklų restauravimo institute (1969−1992), Pilių tyrimo centre „Lietuvos pilys“ (nuo 1993). Profesinę ir mokslinę veiklą dr. K. N. Kitkauskas visų pirma susiejo su Vilniaus katedros ir kitų Vilniaus Žemutinės pilies kultūros paveldo objektų tyrimais. Nuo 1968 m. jis beveik du dešimtmečius vadovavo Vilniaus katedros architektūriniams tyrimams, rengė jos remonto ir priežiūros projektus, kartu su kolegomis kultūrininkais surado ir padėjo išsaugoti jos lobyną – vieną iš vertingiausių Lietuvos meno kolekcijų.

Taip pat dr. K. N. Kitkauskas dalyvavo rengiant Valdovų rūmų atkūrimo projektą ir nuo 1987 m. vadovavo Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose išlikusio autento architektūriniams tyrimams, parengė moksliškai pagrįstus ir išsamius šios rezidencijos atkūrimo retrospektyvinius brėžinius. Dr. K. N. Kitkauskas ir jo vadovaujama architektų grupė kartu su kitais Valdovų rūmų teritoriją ir šios rezidencijos istoriją tyrinėjusiais specialistais sukaupė neįkainojamą nacionalinės reikšmės radinių kolekciją ir kompleksinę informaciją, kuri ateityje leis perrašyti arba gerokai pakoreguoti Lietuvos kultūros, architektūros ir dailės raidos sampratą, chronologiją.

Dr. K. N. Kitkauskas taip pat yra ir daugelio kitų nacionalinės reikšmės Lietuvos kultūros paveldo objektų tyrimo, restauravimo, regeneravimo arba atkūrimo autorius. Jis dalyvavo restauruojant Vilniaus Žemutinės pilies Naujojo arsenalo rūmus, prisidėjo prie Vilniaus universiteto bibliotekos knygų saugyklos statybos Šv. Jono gatvėje, yra Biržų pilies tilto, Bijotų malūno atstatymo projekto autorius, vadovavo Kristijono Donelaičio memorialo Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose (Karaliaučiaus sritis, Rusija) tvarkymo darbams, vykdė kitus projektus.

2018 m. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės atkūrimo 100-mečio proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje dr. K. N. Kitkauską apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi. Taip jis buvo įvertintas už ilgametę ir rezultatyvią mokslinę, muziejinę, paveldosauginę bei visuomeninę veiklą vadovaujant Kristijono Donelaičio draugijai, Tautos fondo atstovybei Lietuvoje bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo projektui, taip pat už reikšmingus Vilniaus katedros tyrinėjimus bei lobyno atradimą.

K. N. Kitkauskas yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III ir IV laipsnių ordinų kavalierius, už išskirtinius nuopelnus puoselėjant Lietuvos sostinės kultūrą bei istorijos paveldą apdovanotas ir Žygimanto Augusto medaliu. Dr. K. N. Kitkauskas yra ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tarybos garbės narys.

***

K.N. Kitkauskas gimė 1931 m. sausio 5 d. ir iki penkerių metų augo Antadurių kaime, Molėtų valsčiuje, netoli Dūrių ežero. Tėvams persikėlus arčiau Utenos, į Mažeikių kaimą N. Kitkauskas būdamas 6-erių metų pradėjo lankyti paprastoje pirkioje įsikūrusią Mažeikių kaimo mokykla, kurioje baigė keturis skyrius. Vėliau valsčiaus centre Kuktiškyje baigė penktą skyrių. Mokslus tęsė Utenos gimnazijoje, tačiau 1947 m. gruodžio 6 d. buvo suimtas NKVD ir nuteistas 10 metų kalėti Mordovijos lageryje. 

Štai ką apie šio suėmimo aplinkybes yra papasakojęs pats K.N. Kitkauskas:

„Kai mokyklos direktorių nušovė partizanai, mus, mokinius, ėmė tardyti Utenoje įsikūręs sovietinis saugumas MGB, iš pradžių vieną tiek mušė, kad jis „prisipažino“ nebūtų dalykų – apie pogrindinę organizaciją, kurioje buvau įrašytas ir aš. Taip 1947 m. be kaltės buvau nuteistas ir ištremtas į griežtojo režimo lagerį Mordovijoje, kuriame išbuvau beveik septynerius metus. Ten egzistuodamas pusbadžiu kasiau durpes, dariau baldus, dirbau pagalbiniame žemės ūkyje. Tame lageryje kalėjo nemažai šviesių Lietuvos žmonių, jaunimo, tarp jų poetas Antanas Miškinis ir dainininkas Antanas Kučingis. Puoselėjome viltį, kad dar sugrįšime į Tėvynę, būsime jai reikalingi ir neturime palūžti“.

Grįžęs 1954 m. į Lietuvą N. Kitkauskas Kaune baigė Aleksoto II darbo jaunimo vakarinės mokyklos vienuoliktą klasę. 1955 m. įstojo į Kauno politechnikos institutą, Statybos fakultetą. 1960–1969 m. dirbo Mokslinėse restauracinėse – gamybinėse dirbtuvėse, 1966–1969 m. buvo grupės vadovas, 1969–1992 m. – dirbo Paminklų konservavimo institute. Nuo 1993 m. Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ Architektūros tyrimų skyriaus vadovas. 1994–1996 m. Vilniaus universiteto dėstytojas. Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys. Nuo 1992 m. K. Donelaičio draugijos, nuo 1996 m. Tautos fondo atstovybės Lietuvoje pirmininkas.

K. N. Kitkauskas suprojektavo Vilniaus Žemutinės pilies Naujojo arsenalo (1958–1965 m., su S. Lasavicku) ir Vilniaus universiteto bibliotekos knygų saugyklos (1966–1970 m., su A. Brusoku, A. Švabauskiene) konstrukcines dalis, K. Donelaičio memorialą Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose (Kaliningrado sritis, 1970–1988 m.). 1968–1986 m. vadovavo Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimams, 1970–1982 m. jos remonto projektavimo ir priežiūros bei 1967–1970 m. Biržų pilies tilto restauravimo darbams, 1987–2001 m. Vilniaus Žemutinės pilies Didžiųjų kunigaikščių rūmų liekanų architektūros tyrimams. Paskelbė tyrimų medžiagą apie Vilniaus arkikatedrą, jos konservavimą (1970 m., 1975 m., 1977 m.). 1995–2010 m. buvo Lietuvos valdovų rūmų atstatymo projekto mokslinis vadovas.

Sveikindamas K. N. Kitkauską su garbinga sukaktimi Valdovų rūmų muziejaus direktorius istorikas dr. Vydas Dolinskas sakė: „Valdovų rūmų atkūrimo istorija yra gyva, nes ji glaudžiai susijusi su žmonėmis. Ir viena tokių ypatingų asmenybių, be kurios negalėtume pasakoti savo istorijos ir apie savo paveldą žinotume gerokai mažiau, yra Vilniaus pilių riteris ir metraštininkas dr. K. N. Kitkauskas. Jo darbas, energija ir atkaklumas, tvirti ir nepalaužiami įsitikinimai, kompetencija, mokslinis įžvalgumas ir patirtis padėjo labai tvirtus pamatus Valdovų rūmų tyrinėjimams, atkūrimo idėjai ir jos įgyvendinimui. Didžiuojamės, kad turėjome ir tebeturime galimybę dirbti, bendrauti, konsultuotis ar tiesiog pasitarti su šia iškilia asmenybe ir linkime dr. K. N. Kitkauskui dar ilgų, sveikų metų“.

Jis kartu pabrėžia, kad ši garbinga sukaktis nebus minima vieną dieną – pasibaigus karantinui, muziejus žada ją paminėti kur kas svariau, išleisdamas beveik pusšimtį metų rašytą sukatuvininko dienoraštį apie tyrinėjimus, atradimus, pergales ir kasdienybę.

Valdovų rūmų muziejus sveikina vieną žymiausių bei kompetentingiausių lietuvių architektų restauratorių ir ketina šią sukaktį paminėti plačiau po karantino – tam ruošiasi atskiru leidiniu išleisti nuo 1967 m. K. N. Kitkausko rašytą dienoraštį kuriame  jis dalinasi  išgyvenimais ir įspūdžiais apie savo tyrinėjimus, atradimus, pergales ir kasdienybę.

Sveikindamas sukaktuvininką, kultūros ministras Simonas Kairys sakė, kad jo nuopelnai Lietuvos istorijai, kultūrai ir mokslui yra išties ypatingi.

„Be Jūsų tyrinėjimų ir kruopštaus ilgamečio darbo mūsų žinios apie Vilniaus pilis, katedrą, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus nebūtų tokios išsamios. Jūsų vaidmuo buvo ypač svarbus ir atrandant paslėptą Vilniaus katedros lobyną, ir atkuriant bei puoselėjant Valdovų rūmus. Prakalbinote daugybę istorinių akmenų ir mūrų visoje Lietuvoje, įprasminote Kristijono Donelaičio atminimą – šie prasmingi darbai nugulė į daugybę straipsnių ir monografijų. Kolegų esate vadinamas Vilniaus pilių riteriu ir metraštininku, tad linkiu Jums ir toliau puoselėti šią savo veiklą, geros sveikatos ir prasmingų dienų“, – sakė ministras S. Kairys.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė taip pat nuoširdžiai pasveikino K. N. Kitkauską  90-mečio proga.

„Sudėtingas, tačiau didžiai garbingas Jūsų gyvenimas, kurį, grįžęs iš Mordovijos lagerio, paskyrėte Tėvynės gražinimui ir žmogaus kaip kūrėjo gyvenimo įprasminimui. Šiandien Jūsų veiklos ženklai yra regimi ir žinomi visoje Lietuvoje. Ypač esame Jums dėkingi už didelį ir ilgametį darbą – Vilniaus arkikatedros bazilikos, Žemutinės pilies Didžiųjų kunigaikščių rūmų tyrimus. Nuoširdžiai sveikinu Jus 90-ojo jubiliejaus proga ir linkiu tvirtos sveikatos“ , – sakoma Vyriausybės vadovės sveikinime.