Rugpjūčio 14–21 d. bus minimos paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties 29-osios metinės. Atminimui skirti renginiai vyks Vilniuje ir Alytuje.
Rugpjūčio 14 d., penktadienį, Alytaus Dainavos progimnazijos stadione Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) surengė Artūro Sakalausko futbolo turnyrą, kuriame dalyvaus KASP rinktinių komandos iš visos Lietuvos, batalionų komandos iš Alytaus ir Marijampolės. Rugpjūčio 16 d., sekmadienį, 12 val. bus rengiamos Šv. Mišios Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčioje, kur Artūro Sakalausko atminimą pagerbs jo mama Genovaitė Sakalauskienė, artimieji, bendražygiai, KASP kariai, Lietuvos šaulių sąjungos nariai, kt. svečiai. Vėliau pagerbimo iškilmės persikels prie kario savanorio Artūro Sakalausko kapo, kuriam šiais metais būtų sukakę 57-eri.
Rugpjūčio 21 d., penktadienį, 18 val. Vilniuje prie paminklinio akmens A. Sakalausko žūties vietoje bus pagerbtas jo ir visų žuvusiųjų už Laisvę atminimas, nuaidės atminimo salvės. Taip pat gros Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, pasirodys Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“. Svečių lauks kareiviškos vaišės – košė ir arbata.
Iškilmėse žada dalyvauti LR Seimo nariai, krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas, Lietuvos kariuomenės vadovybė, kariai, A. Sakalausko artimieji, bendražygiai, Lietuvos šaulių sąjungos nariai, kt. svečiai.
Artūras Sakalauskas gimė 1963 m. spalio 26 d. Alytuje. Jo senelis Antanas Letkauskas buvo Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius – šioje giminėje visą laiką buvo gyva atmintis apie Lietuvos Nepriklausomybės kovas. A. Sakalausko vaikystė ir jaunystė prabėgo Dzūkijos sostinėje Alytuje: čia jis baigė mokslus Alytaus 5-ojoje vidurinėje mokykloje ir 9-ojoje profesinėje technikos mokykloje, degė aistra rankiniui Alytaus „Varsos“ komandoje. Iki lemtingų 1991 m. įvykių Artūras Sakalauskas dirbo Alytaus mašinų gamykloje.
1991-ųjų sausį Artūras Sakalauskas įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, aktyviai kovojo prieš sovietų agresiją, budėjo Aukščiausiosios Tarybosrūmuose, taip pat savanorių postuose Kaune, Sitkūnuose. 1991 m. rugpjūčio 19 d. kartu su Alytaus rinktinės savanoriais atvykęs budėti į Vilnių vėl stojo ginti Aukščiausiosios Tarybos.
1991 m. rugpjūčio 21 d., žlungant pučui, sovietų armijos provokacijos metu Aukščiausiosios Tarybos rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie pirmojo posto A. Goštauto gatvėje. Pasipriešinimo metu Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas žuvo, dar du Alytaus rinktinės savanoriai buvo sužeisti.
Savanoris Artūras Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių kūrėjo medaliais.
Programa (Rugpjūčio 16–rugpjūčio 21 d.):
Renginiai Alytuje
Rugpjūčio 16 d. (sekmadienis)
12.00 val. Šv. Mišios Šv. Angelų Sargų bažnyčioje, Savanorių g. 14, Alytus;
12.50–13.10 val. Pagerbimo iškilmės prie kario savanorio Artūro Sakalausko kapo.
Renginiai Vilniuje
Rugpjūčio 21 d. (penktadienis)
18.00 val. Kario savanorio Artūro Sakalausko pagerbimo iškilmės jo žūties vietoje, prie paminklinio akmens;
18.45 val. Pabendravimas su artimaisiais ir bendražygiais lauko sąlygomis.
Tai buvo metas, kai visų tėvų širdys virpėjo. Žinai arba viliesi, jog tavo vaikas TEN, ir kad dar gyvas… Nebuvo namuose kelias dienas ar ir savaitę – ar dar gyvas? Pasiklausti, ar jį bent kas nors matė, nėra ko – juk net laidinis telefonas buvo deficitas, nedažnas jį turėjo. O ir kur skambintum – į aikštę prie Seimo?
Žinia apie Artūro žūtį buvo smūgis visiems. Juk tikėjomės, jog po pučo jau viskas eis geryn, jog nebus daugiau aukų…
Nėra pasaulyje vaisto, kuris užgydytų Tėvelių širdies žaizdą.