Lapkričio 7 d., Briuselyje, oficialiai pradėtas naujas „Europos universitetų“ sumanymas – bandomasis universitetų tinklo projektas, į jį įsijungė daugiau kaip šimtas aukštųjų mokyklų, tarp jų Vilniaus, Klaipėdos, Kauno technologijos universitetai. Renginyje, kurio šūkis – kuriame ateities universitetus – kartu su kitų šalių aukštojo mokslo politikos formuotojais dalyvauja Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas.
„Sveikiname šį bendrą Europos universitetų sumanymą ir ypač tris mūsų universitetus, kurie sėkmingai dalyvavo konkurse ir taps pirmųjų ateities Europos universitetų dalimi. Smagu, kad Lietuva išsiskiria iš kitų Baltijos šalių ir lenkia nemažai kitų ES valstybių per pirmąjį projekto etapą atrinktų projektų skaičiumi, – sako viceministras V. Razumas. –
Tikimės, kad naujame projekto etape aktyviai dalyvaus ne tik daugiau mūsų universitetų, bet ir kolegijos. Tai tiesiausias kelias į modernizavimąsi ir tarptautiškumą. Mums labai svarbu kuo geriau išnaudoti galimybes įsijungti į naujoviškus ir pažangius tarptautinius sumanymus, kurie leistų toliau kelti tiek mokslo, tiek studijų kokybę.“
Europos Komisijai įgyvendinant bandomąjį „Europos universitetų“ projektą, į pirmuosius 3 skirtingus universitetų aljansus pateko Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Klaipėdos universitetas. Iš viso kuriama 17 Europos universitetų aljansų, kiekvienam iš jų trejiems metams Europos Komisija skiria iki penkių milijonų eurų.
Vilniaus universitetas įsijungė į prieš metus įkurtą ARQUS aljansą, kuriam priklauso Bergeno, Granados, Graco, Leipcigo, Liono ir Padujos universitetai.
Kauno technologijos universitetas dalyvaus prieš daugiau nei du dešimtmečius susikūrusiame ECIU (Europos inovatyviųjų universitetų) konsorciume kartu su dar 11 mokslo institucijų: Tventės, Olburgo, Tamperės, Linčiopingo, Trento, Dublino, Hamburgo technologijos, Autonominiu Barselonos, Aveiro, Stavangerio universitetais bei Tulūzos nacionaliniu taikomųjų mokslų institutu.
Klaipėdos universitetas jungiasi į EU-CONEXUS aljansą su penkiomis Europos aukštosiomis mokyklomis: La Rošelio, Valencijos katalikiškuoju universitetu, Zadaro, Atėnų žemės ūkio, Bukarešto technikos ir civilinės inžinerijos universitetais.
Šių metų birželį pasibaigus bandomojo projekto atrankai iš 54 paraiškų buvo atrinkta 17 universitetų tinklų, kuriuos sudaro 114 aukštojo mokslo institucijų iš 25 šalių. Antras bandomasis kvietimas paskelbtas lapkričio 5 d.
„Europos universitetų“ sumanymo tikslas – kuriant ateities universitetus sutelkti naują kūrybingų, galinčių bendradarbiauti tarpvalstybiniu ir tarpdalykiniu mastu europiečių kartą, pasiruošusią veiksmingai spręsti Europai iškylančius iššūkius.
Sumanymu siekiama stiprinti joje dalyvausiančių universitetų vykdomas studijas, mokslinius rezultatus ir naujoviškumą. Ją įgyvendinant daug dėmesio skiriama universitetinių studijų atnaujinimui, į jas diegiant technologines ir pedagogines naujoves, siekiant orientacijos į studentų poreikius, didinant studentų mobilumo bei kitus studijų tarptautiškumo rodiklius. Numatoma, kad keletas „Europos universitetų“ kurs naujoviškos pedagogikos laboratorijas, padėsiančias iš esmės atnaujinti dėstymo kokybę.
Tikimasi, kad Europos universitetų tinklai taps ateities universitetais, kuriuose studentų judrumas sieks 50 proc.
Europos Taryba 2017 m. gruodžio mėn. priėmė sprendimą dėl Europos universitetų tinklų (EUN – European University Network) sumanymo įgyvendinimo. Pagal šį sumanymą žadama iki 2024 m. sudaryti apie dvidešimt Europos universitetų tinklų, kurie apimtų įvairius geografinius Europos regionus. Tokiu būdu būtų padidintas Europos universitetų pasaulinis konkurencingumas, brėžiamos gairės ateities universitetų plėtrai.
Briuselio sugalvotas ir įgyvendinimas Universitetų jungimasis-jame ,,noriai” dalyvauja,deja, ir trys Lietuvos Universitetai- tai veiksmingesnis ir patikimesnis būdas liberalmarksistinės ideologijos įtvirtinimas aukštųjų mokyklų veikloje bei anglų mokslo kalbos vartojimo įsigalėjimas nacionalinių kalbų sąskaita.Tad, Lietuvos akademinėje erdvėje išnyks lietuvių mokslo kalbos vartojimas,ypač to siekiama Vilniaus Universitete,prisidengiant ,,modernizmu ir tarptautiškumu”,- o visa tai nesuderinama su Lietuvos Konstitucijos nuostatomis,bet Lietuvos liberaliai Švietimo ir mokslo ministerijai viskas ,,ne prie ko”,deja.O ką apie tai mano Lietuvos Seimo Švietimo ir mokslo komitetas ?
„Sąjunginizacija“ ir a. a. VU rektorius Kubilius
SSRS laikais a. a. VU rektorius V. Kubilius turėjo galimybę žymiai pagerinti universiteto materialinę bazę, gerokai padidinti profesūros, mokslo darbuotojų (ir savo!) algas, gauti kelialapių į šiaip neprieinamus poilsio namus prestižiniuose kurortuose bei į sanatorijas ir gydymo įstaigas, palengvinti mokslo laipsnių gavimą, reikėjo tik… sutikti tapti VSESOJUZNU universitetu. Tačiau a. a. Rektorius ATSISAKĖ jam primygtinai „rekomenduoto“ pelningesnio, t. y., vsesojūzno VU statuso, pasirinko geriau kukliau, skurdžiau, bet… išlikti lietuvišku universitetu. Kodėl? –
Tapęs vsesojūznu, visas un-tas turėtų pereiti į rusų dėstomąją kalbą(!!!), rusų k. taptų pagrindine dėstomąja ir mokslo kalba, mūsų absolventai būtų privalomai skirstomi dirbti per visą SSSRą (ir ten ištirptų), o į Lietuvą būtų atsiunčiami ir po visus jos rajonus ir miestus, mokymo ir kt. įstaigas bei įmones paskirstomi rusakalbiai absolventai iš visos SSSRijos. T. y., mūsų tautiškoji inteligentija būtų kasmet vis stipriau skiedžiama rusakalbe, ir galiausiai jos neliktų. Susigundymas geresniais atlygiais, finansavimu, komfortiškesnėmis darbo ir gyvenimo sąlygomis reikštų tautiško mokslo ir studijų išnykimą. Tas užsispyrimas, nesusigundymas Rektoriui brangiai kainavo, bet jis nepasidavė pagundoms ir spaudimui (tuo užsitraukdamas net ir dalies savos profesūros nemalonės!). Didžiulė pagarba Jam už tai ir AČIŪ.
Per savo istoriją Lietuva turėjo daug Kubilių – buvo KNYGNEŠYS, buvo daug garbingų ir talentingų mokslo ir menų žmonių, buvo a. a. Rektorius Vytautas Kubilius… Bet juk negali iki laikų pabaigos taip sektis 🙁 Todėl ir atsirado dar vienas Kubilius – Andrius ?