
Paskutinį spalio šeštadienį apyvartoje pasirodė du nauji pašto ženklai iš serijos „Pasaulio paveldo objektai“, kuriuose atvaizduoti Aušros vartai ir Šv. Jonų bažnyčia. Kartu su naujais pašto ženklais buvo išleidžiami pirmos dienos vokas ir suvenyrinis lapas.
Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Vilniaus centriniame pašte buvo antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
1994 m. gruodžio mėnesį pagal Pasaulio kultūros ir gamtos globos paveldo konvencijos kriterijus į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip didžios kultūrinės bei istorinės vertės miesto formavimosi pavyzdys tarptautiniu ir nacionaliniu mastu 541-u numeriu buvo įtrauktas Vilniaus istorinis centras. Tai pirmoji pasauliniu mastu pripažinta Lietuvos kultūros vertybė.
Du Vilniaus istorinio centro paminklai – Aušros vartai ir Šv. Jonų bažnyčia pavaizduoti ir naujuose pašto ženkluose. Šiuos pašto ženklus sukūrė dailininkė Indrė Ratkevičiūtė. Kiekvieno pašto ženklo tiražas – 108 tūkst., nominalinė vertė – 3 Lt.
Aušros vartai – vienas svarbiausių istorinių, kultūrinių ir religinių monumentų Vilniuje, pasaulietinio ir religinio turizmo objektas, istorijos ir architektūros paminklas. Gotikinio stiliaus Aušros vartai buvo vieni iš penkerių (vėliau – devynerių) vartų Vilnių supusioje gynybinėje sienoje, statytoje 1503–1522 m.
Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia, sutrumpintai vadinama Šv. Jonų bažnyčia, stovi Vilniaus universiteto teritorijoje. Ji pradėta statyti Jogailos iniciatyva po Lietuvos krikšto 1387 m. ir baigta 1426 m. Iš pradžių ji buvo gotikinė, vėliau, XVIII a. pirmoje pusėje, įgijo ryškių vėlyvojo baroko bruožų. XIX a. 3-iajame dešimtmetyje didžiulė dalis puošnaus barokinio interjero buvo sunaikinta. Bažnyčios interjere akį traukia dešimties presbiterijos altorių kompozicija, vienintelė tokia Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Šios bažnyčios vargonai buvo žymiausi Lietuvoje. 69 metrų aukščio bažnyčios varpinė (1610 m.) yra aukščiausias Vilniaus senamiesčio statinys.
Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–30 pašto ženklų. Lietuvos paštas taip pat teikia pasiuntinių, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.
Žydkrikš. čionims į apyvartą išleidžiami du nauji žydkrikš. čioniški ženklai .
Iki šiol išžydkrikščionioninta – išžydkryžyžinta lietuvių, t.y. mūsų religija yra antraip rūšė ir žydkrikščionybybės ne dėka yra ne tradicinė. Tradiciniai yra juodėjai, mūsų sulmonai, stačiai tikėliai, pravo slavai ir kiti pas mus klydėliai, kaip sakytų Toks neimportvartotojas.
Panašu, kad žydkrikš. čionys Vėlines, Lietuvą ir Mane festuoja – taip (kryžiuotiškai – istoriškai) žydkrikščionionionindami.