Šiuo metu krovinių gabenimo verslo bendruomenė kone visas pajėgas sutelkė kovodama dėl vienodų veiklos galimybių Vakarų Europoje.
Nemažai problemų kelia ir ES Mobilumo paketas – išsamios su kabotažu, komandiravimu ir vairuotojų poilsiu susijusios taisyklės, kurioms pastaruoju metu daug dėmesio buvo skiriama Europos Parlamente.
Tačiau dar vienas iššūkis, su kuriuo susiduria Lietuvos logistikos verslo bendruomenė – kylančios paskolų kainos bei sudėtingesnės skolinimo sąlygos.
Pakloti sėkmingi pamatai logistikos verslui
Prieš 5 m. Lietuvos transporto sektoriui didelį smūgį sudavė Rusijos embargas. Daugelis įmonių buvo priverstos mažinti savo transporto parką bei patirti su tuščiais sandėliais susijusių išlaidų. Ir nors be padarinių neapsieita, verslas sugebėjo išvengti didelių nuostolių ir atsitiesti.
Tarptautinė transporto birža Cargo.lt užfiksavo, kad pastarąjį penkmetį suklestėjo ir smulkieji vežėjai, o didieji sugebėjo konkuruoti su stipriausiomis ir didžiausiomis Europos logistikos gigantėmis. Lietuvos įmonės verslą sėkmingai išplėtojo Vakarų Europoje. 2018-aisiais krovinių vežimo mastai pasiekė rekordines aukštumas: palyginus su ankstesniais metais, apyvarta didėjo 14,5 proc.
Lietuva garsėja ir kaip ES šalis, turinti bene naujausią transporto parką (sunkvežimių, kurių bendra masė – daugiau nei 16 t, per pastaruosius metus lietuviai įsigijo daugiausiai, lyginant su kitomis ES šalimis). Sėkmingus verslo pagrindus transporto verslui pakloti padėjo bankai, kreditų bendrovės. Palyginimui, 2018 m. logistikos verslas skolinosi net trečdaliu daugiau nei ankstesniais metais.
Tačiau 2019 m. galima įvardyti kaip metus, kai transportininkų reikšmingiausi verslo partneriai po truputį atsitraukia: jie paskolas suteikia nebe taip paprastai, taikomos ir kur kas aukštesnės palūkanų normos, didėja kiti mokesčiai. Vežėjų nuomone, tai susiję ne su lėtėjančiu ekonomikos augimu, bet su mažėjančia konkurencija tarp bankų, naujų finansines paslaugas teikiančių bendrovių įsigalėjimu rinkoje. Beje, nepalankius verslui pokyčius pastebi ne vien vežėjai, bet ir statybų sektoriai.
Kas galėjo lemti bankų konkurencijos mažėjimą ir prastesnes skolinimosi sąlygas?
- Pirma, dviejų svarbių šios rinkos dalyvių susijungimas. 2017 m. spalio 1 d. susijungė du bankai – „Nordea“ ir DNB, o savo veiklą pradėjo naujasis „Luminor“ bankas.
- Antra, ankstesnė ekonominė krizė pirmiausia smogė būtent statybų ir logistikos bendrovėms – bankai turėjo perimti bankrutuojančių įmonių nekilnojamąjį turtą bei ką tik įsigytą sunkųjį transportą. Natūralu, kad neskubama skolinti sektoriams, patenkantiems į sėkmingiausių, bet tuo pačiu ir rizikingiausių krizei ištikus TOP 5-uką.
- Trečia, Tarptautinio valiutos fondo vyriausiasis ekonomistas M. Obstfeldas teigia, kad dar nesulaukus 2020-ųjų pasaulio ūkio augimas sulėtės. Tad nauja pasaulinė ekonominė krizė artimiausiu metu – dar vienas galimas scenarijus.
- Ketvirta, nuolat augant degalų kainoms, didėjant transporto verslo darbuotojų atlyginimams, vežėjų pelnas gali ženkliai sumažėti.
- Penkta, riziką didina minėtasis Mobilumo paketas, mažinantis konkurenciją ir išstumiantis kai kuriuos rinkos dalyvius.
- Šešta, reikėtų nepamiršti ir „Brexit‘o“: kietasis išstojimo scenarijus kuria papildomas kliūtis vežėjams.
Taigi, apibendrinant, artimiausiu metu didelių pokyčių sektoriuje tikėtis neverta, o logistikos verslo dalyviams svarbu atidžiau įvertinti savo galimybes bei skrupulingiau rinktis partnerius. Tikimasi, kad transporto sektorius, kasmet sugeneravęs ne mažiau kaip 12 proc. šalies BVP, ir toliau ras būdų prisitaikyti ir verslą išlaikyti aukštumose.
