Kauniečiai nebegali kentėti daugiabučių administratorių ir pirmininkų savivaliavimo

Kauno daugiabučių namų gyventojai susirūpinę. Moka, bet nežino, už ką. Daugiabučius namus administruojančios įmonės nesiteikia pranešti apie atliekamus darbus, tačiau susimokėti prašo. Bendrijų pirmininkams trūksta noro ir laiko rūpintis namų ūkiu ir aplinka. Tad kokia išeitis, ir kokie pirmieji žingsniai turi būti atlikti, kad įvyktų teigiami pokyčiai?

Moka, bet nežino, už ką

„Gyvenu šiame daugiabučiame name jau 10 metų, bet nesu mačiusi už mūsų daugiabučio namo administravimą atsakingo žmogaus. Jokių susirinkimų, domėjimosi, ko, mes, gyventojai, norime. Pavyzdžiui, gauname lapelį, kuriame nurodyta suma už teritorijos tvarkymą. Bet realūs darbai neatlikti – vasarą žolė nenupjauta, rudenį lapai netvarkomi. Iškilus klausimams,

kreipiamės, skambiname administratoriui, bet viskas pasibaigia atsakymu, kad informuos vėliau. Situacija lieka neišspręsta ir patys turime tvarkytis“, – atvirai išdėstė susiklosčiusią padėtį kaunietė Irma.

Pašnekovei dažnai kyla klausimas ir dėl kaupiamųjų lėšų panaudojimo. „Gavome lapelį, kad jie savavališkai atliko kažkokį darbą ir nurašė kaupiamąsias lėšas. Nebuvo jokio susirinkimo, jokio aptarimo, jie tiesiog apskaičiavo fiksuotą sumą, ir viskas. Manau, taip elgtis negalima, bet administruojanti mūsų daugiabutį namą įmonė taip dirba. Jei trūksta žinių ir neanalizuoji gautos informacijos, susimoki. Tačiau pradėjus domėtis supranti, kad neaišku, už ką moki. Norime keisti administratorių, bet nežinome , nuo ko pradėti“, – nuogąstauja kaunietė.

Atrodo, įsteigus bendriją ir išsirinkus namo pirmininką turėtų būti ramiau. Juk „savas“ žmogus turėtų noriai rūpintis viso daugiabučio namo ūkiu, o darbai „kalbėti patys už save“ be papildomo gyventojų rūpesčio. Deja, kauniečiui Aleksandrui, kaip ir jo kaimynams, rūpestį kelia ne tik daugiabučiame name atliekamų darbų mokesčiai ir jų skaidrumas: „Atliekami smulkūs darbai, bet suma įrašoma didelė, nors parduotuvėje matome kitokias kainas. Taip pat trūksta pirmininko ryžtingesnių veiksmų, iniciatyvos, naujovių, nes jis jau pagyvenęs žmogus ir nenori nieko keisti. Atlieka tik tai, kas privaloma“.

Trūksta skaidrumo ir bendravimo

Pasak Kauno miesto savivaldybės Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriaus vedėjo Kęstučio Miškinio, paklausus, už ką mokama administratoriui, daugelis gyventojų tikrai neturi atsakymo. „Gyventojams trūksta skaidrumo ir bendraujant su bendrijos pirmininku, ir su administratoriumi. Jis įstatymų nustatyta tvarka skelbia informaciją, bet ne visi žmonės naudojasi internetu, jiems trūksta susirinkimų, informacijos pašto dėžutėse. Patarimas – prašyti kuo daugiau informacijos ir žinoti, kur pasirašote, už ką mokate. Reikia labiau domėtis ne tik savo individualiu butu, bet ir visu daugiabučiu namu bei jo aplinka, būti bendruomeniškiems “, – komentuoja K. Miškinis.

Kauniečių pasipiktinimą dažniausiai kelia administratorių savivaliavimas, nes pastarieji imasi veiksmų negavę gyventojų pritarimo. „Būna atvejų, kai daugiabučio namo administratorius pradeda kažkokius darbus be pritarimo, pavyzdžiui, laiptinėje pradeda keisti langus. Tai didelis pažeidimas, sulaukiantis namo gyventojų pasipiktinimo“, – sako K. Miškinis.

Vienareikšmiškai patarti – steigti bendriją ar naudotis administruojančia įmone, K. Miškinis nesiryžta. Pašnekovo teigimu, svarbiausia, kad daugiabučio namo priežiūra, administravimu besirūpinantis asmuo ar įmonė, nuoširdžiai atliktų savo darbą, o gyventojai galėtų pasitikėti ir būti ramūs, kad gaus reikalingą informaciją ir kokybiškai atliktus darbus.

„Ar tai bus bendrija, ar administruojanti įmonė, svarbiausias tarpusavio santykis. Yra bendrijų, kurios turi savo pirmininkus ir puikiai tvarkosi, yra ir tokių, kurios nesutaria su pirmininkais, nes jie nebendrauja, neteikia informacijos. Administruojančios įmonės paskirtas vadybininkas taip pat turi būti suinteresuotas teikti visą informaciją ir padėti gyventojams, bet būna visaip. Iškilus nesutarimams daugiabučio namo gyventojai gali spręsti – rinkti naują pirmininką, ar kreiptis į administruojančią įmonę“, – teigia K. Miškinis.

Administratorius ar bendrija nėra vienintelis pasirinkimas

Pašnekovė sako, kad žmonėms itin svarbus grįžtamasis ryšys. „Šiandien vien atliktų daugiabučio namo darbų ataskaitos žmonėms nebepakanka. Jie tikisi, kad namo pirmininkas ar administratorius bus novatoriškas, rūpestingas ir sieks sumažinti gyventojų sąskaitas“, – sako jau 5-erius metus viename Kauno daugiabučiame name pirmininkaujanti Žydrūnė Viselgaitė.

Sukūrusi tam tikrą pirmininkavimo modelį ir įgyvendindama jį praktikoje konkrečiais darbais, atsižvelgdama į gyventojų poreikius, Ž. Viselgaitė sulaukė kaimyninių daugiabučių namų gyventojų susidomėjimo jos darbu.

Nuo ko pradėti siekiant pokyčių?  

Pasak Ž. Viselgaitės, svarbiausia patiems namo gyventojams būti iniciatyviems ir susirinkus į visuotinį gyventojų susirinkimą aptarti, kokių pokyčių yra tikimasi, ir kur būtų galima kreiptis. Svarbu suprasti, kad viskas gali pasikeisti tik tuomet, jeigu namo administravimu užsiims savo darbą išmanantis asmuo, turintis noro ir laiko tobulėti, siekiantis atlikti savo darbą ne tik greitai, bet ir kokybiškai, bei pastoviai tobulėjantis ir keliantis savo kvalifikaciją.