Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Ukmergės rajone apžiūrėjo liūčių užlietus ūkininkų laukus bei susitiko su nuo stichijos nukentėjusiais ūkininkais. Premjeras patikino, kad Vyriausybė ketina skelbti ekstremalią padėtį visoje Lietuvoje.
Pirmadienį renkasi Ekstremalių situacijų komisija, kuri nuspręs dėl Valstybės lygio ekstremalios padėties. Įvedus ekstremalią padėtį, Vyriausybė ieškos galimybių paremti žemdirbius naudojant Valstybės rezervą. Šiuo metu ekstremaliąją situaciją dėl augalų žūties žemės ūkyje yra paskelbusios 12 šalies rajonų savivaldybių, praneša Vyriausybė.
„Žemės ūkyje susiklostė vienareikšmiškai nestandartinė situacija, kuri reikalauja greitai imtis priemonių. Šiuo metu rengiamės paskelbti sprendimą dėl didelio lietaus kiekio sukeltos ekstremalios situacijos visoje Lietuvoje“, – informavo Vyriausybės vadovas.
Anot premjero, galimybių kompensuoti ūkininkų patirtus nuostolius iš Vyriausybės rezervo fondo nėra, nes nuostoliai preliminariais skaičiavimais siekia 40 mln. eurų, o rezervo likutis šiuo metu – vos 1,5 mln. eurų. Tačiau žadama atverti rezervo fondą ūkininkams kitoms reikmėms – skirti lėšų teisinėms konsultacijoms ir deryboms su pirkėjais.
„Galbūt reikalinga teisinė pagalba kvalifikuota, mes galėtume ieškoti teisinių būdų kompensuoti būtent tokio būdo išlaidas, nes ta suma tokia, kad vieną rajoną atskirą paėmus net trečdaliui nebūtų kompensuota, o rajonas ne vienas – koks 13. Todėl reikia, kad investicija iš rezervo paliestų visus“, – teigė Ministras pirmininkas.
Šiuo metu ruošiamas Žemės ūkio ministro kreipimasis į Europos Komisiją dėl nuostolių kompensavimo. Ministras Pirmininkas tikina, kad jei prireiks, pats su ministru ir ūkininkais važiuos į Briuselį derėtis dėl nuostolių kompensavimo.
Premjeras taip pat pažymėjo, kad ateityje būtina steigti gamtinių rizikų valdymo fondą. Jis galėtų būti steigiamas solidariai su ūkininkais. Prireikus iš šio fondo būtų kompensuojami nuostoliai nuo tam tikros stichijos nukentėjusioms ūkio šakoms.
Ministro Pirmininko teigimu, dabartinė padėtis susiklostė ir dėl įsisenėjusių problemų, kurias seniai laikas spręsti. „Lietuvoje ilgą laiką nebuvo sistemiškai sprendžiamos žemės ūkio problemos. Jei tai būtų buvę padaryta anksčiau, šiuo metu su tokiomis didelėmis problemomis nesusidurtumėme“, – teigia S. Skvernelis.
