
Maisto atliekų rūšiavimas – dar vienas uždavinys, kurį reikia išspręsti, kad sąvartynuose šalinamos biologiškai skaidžios atliekos, tarp jų ir maisto, iki 2020 m. sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. 2000 m. susidariusių tokių atliekų kiekio. Šį ES reikalavimą pasiseks įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai.
Lietuvoje per metus susidaro daugiau kaip 100 tūkst. tonų maisto atliekų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2012 m. jų buvo surinkta apie 138,4 tūkst. tonų, 2013 m. – apie 107 tūkst. t, 2014 m. – apie 102,7 tūkst. t. Deja, dauguma šių atliekų patenka į sąvartynus. Juose, regioninių atliekų tvarkymo centrų duomenimis, 2012 m. buvo pašalinta apie 111,4 tūkst. t, 2013 m. – apie 89,9 tūkst. t, 2014 m. – apie 82,8 tūkst. t maisto atliekų. Patekusios į sąvartynus biologiškai skaidžios atliekos ima irti, išskiria ne tik anglies dioksidą, bet ir metano dujas, kurios teršia aplinkos orą dar stipriau nei anglies dioksidas.
Rūšiuoti biologiškai skaidžias atliekas dabartiniai teisės aktai įpareigoja tik prekybos centrus, kavines, restoranus ir kitus maisto tvarkymo subjektus. Kaip nustato Atliekų tvarkymo taisyklės, viešbučiai ir restoranai turi atskirai surinkti maisto atliekas ir atiduoti jas įmonėms, turinčioms leidimą tvarkyti tokias atliekas. Iš šių atliekų gaminamas kompostas, biodujos, kaulų miltai ir kt. Maisto atliekas maisto tvarkymo subjektai gali tvarkyti ir patys. Jeigu per mėnesį susidaro daugiau kaip 400 kg šių atliekų, įmonė turi gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą.
Kaip sakė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas, planuojama nustatyti reikalavimą, kad ir gyventojai atskirai surinktų maisto atliekas. Todėl reikės ir joms skirtų konteinerių. Tokiems konteineriams įsigyti ministerija numato skirti ES paramos lėšų.
Sukurti maisto atliekų, kaip ir kitų komunalinių atliekų, tvarkymo sistemą (surinkimą, išvežimą į tvarkymo įmones) – savivaldybių rūpestis. Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planas įpareigoja iki 2019 m. įdiegti maisto atliekų rūšiuojamąjį surinkimą ir įrengti pakankamai pajėgumų šioms surinktoms atliekoms apdoroti. Tad nuo 2019 m. turi būti sudarytos galimybės gyventojams maisto atliekas atskirti nuo kitų komunalinių atliekų, pastačius specialius konteinerius joms surinkti.
Visą gyvenimą taip rūšiavome, daržui tręšti sunaudodavome. Tačiau mieste daržo nėra. Tenkinuosi bent tuo, kad vamzdžiu maisto atliekas nuleidžiu atskirai supakuotas. O juk galėtų pasitarnauti miesto želdiniams tręšti! Jei būtų ūkiškai į tai žiūrima, tai ne tik Varėnos smėlynai – visos šalies žemės seniai riebumu Ukrainos juodžemius pralenktų.
Na, bet pagaliau sugalvojome. Tai bent VISKĄ SMULKIAI apgalvokime.
Maistas – ne popierius. Ypač šiltuoju metu laiku reikia labai dažnai išvežti, kol nepradėjo pūti, pelyti, skleisti aplinkui nuodingas dujas ir dvoką. Neužmirškime ir graužikų bei paukščių – pastarieji ne tik juose lankysis, bet trauks lauk, šiukšlins. Taigi – reikia papildomų priemonių higienai palaikyti. Kitą vertus – konteineriai turi būti arti namų, kad ir senukų, ir kt. sunkiai judančių kojelėms pasiekiami būtų. (Šiandien net įprastinių konteinerių ne tik mūsų miegrajonyje tenka labai toli ieškoti – kuo toliau, tuo blogiau įmonės šį darbą atlieka, lyg norėdami atgrasyti žmones nuo rūšiavimo).
Manyčiau, reikia sugrąžinti kiemsargių etatus. Tada gyventojai galėtų palikti maišelius su maisto atliekomis jei ne prie šiukšlių nuleidimo vamzdžio, tai bent lauke, prie konteinerio patalpos durų, iš kur juos kiemsargis surinktų ir pristatytų į nustatytą vietą.