Nors besibaigiantys pirmieji metai su euru praėjo gana ramiai, tačiau nemaža dalis Lietuvos gyventojų pirkdami maisto prekes jų kainą skaičiuoja litais. Taip pat paaiškėjo, jog kainas abejomis valiutomis parduotuvėse vis dar norėtų matyti du iš trijų tautiečių. Tokias tendencijas atskleidė vieno iš didžiausių Lietuvoje prekybos tinklo užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Tyrimo metu gyventojų buvo teiraujamasi, ar jie pirkdami maisto prekes vis dar skaičiuoja jų vertę litais. Paaiškėjo, jog kiek daugiau nei trečdalis tautiečių kainas litais skaičiuoja pirkdamas bet kokią prekę. Taip pat penktadalis eurus konvertuoja į senąją valiutą pirkdami brangesnes prekes, o kas dešimtas perskaičiuoja tik galutinę pirkinių sumą. Apskritai maisto pirkinių vertę litais labiau linkusios skaičiuoti moterys ir mažesnių miestų bei rajonų gyventojai. Nebeskaičiuojantys senąją valiuta atsakė kiek mažiau nei trečdalis apklaustųjų.
Tyrimas taip pat atskleidė, jog net du trečdaliai dalyvavusių apklausoje norėtų kainas vis dar matyti abejomis valiutomis, tik kiek daugiau nei dešimtadalis atsakė, jog kainų nurodymą ir eurais, ir litais vertina nepalankiai. Apibendrinant apklausos duomenis matyti ir tai, kad iš vis dar skaičiuojančiųjų pirkinių kainas litais, jei etiketėse nėra nurodytos abi valiutos – didžioji dauguma konvertuoja valiutą mintyse, o kas šeštas naudojasi ir pagalbinėmis skaičiavimo priemonėmis.
Spalio 16–26 dienomis tyrimą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrime dalyvavo 1011 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
