Nuo Antikos laikų kildinami laisvųjų menų universitetai – modernaus gyvenimo laboratorijos, ugdančios asmenybes, o ne vien siauros srities specialistus. Šiais laikais nepelnytai kritikuojami humanitariniai mokslai ir platus, įvairiapusiškas išsilavinimas visgi neša naudą – užtenka pavartyti HBO, „Disney“, „Starbucks“ ir kitų įmonių vadovų gyvenimo aprašymus. Žurnalas „Time“ aprašė dešimt visame pasaulyje žinomų kompanijų vadovų, kuriems kelią iki viršūnės pasiekti padėjo studijos laisvųjų menų universitete.
Vieną tokių aukštųjų mokyklų, Franklino ir Maršalo koledžą, baigė prestižinio JAV kabelinės televizijos tinklo HBO vadovas Ričardas Plepleris (Richard Plepler). „Cituojant serialą „Sostų karai“, nors kelias tamsus ir kupinas siaubų, jis nėra neįveikiamas. Ieškodamas savo pirmojo darbo, prisiminiau R. V. Emersono kūrybą. Kaip ir jis, tikėjau, kad jei žmogus išlieka ištikimas savo įsitikinimams ir lūkesčiams, didžiulis pasaulis atsigręš į jį“, – sako televizijos magnatas, turintis valdžios bakalauro laipsnį.
R. Plepleriui prasimušti pavyko po to, kai, atsitiktinai sutikęs tuometinį Izraelio ambasadorių Jungtinėms Tautoms B. Netanyahu, pristatė jam savo kuriamą dokumentinį filmą apie Palestinos ir Izraelio konfliktą. Vėliau jo filmas sužavėjo ir tuometinį HBO vadovą, kuris pakvietė R. Pleplerį tapti įmonės darbuotoju.
Moterų sėkmės istorijos
Grožio ir kūno priežiūros priemonių gigantei „Avon“ vadovavusi Andrėja Jang (Andrea Jung) – taip pat laisvųjų menų universiteto absolventė, baigusi anglų literatūros bakalauro studijas Princetono universitete. „Kai baigiau savo numylėtą diplominį darbą apie Kateriną Mansfeld (Katherine Mansfeld) ir rašto darbus apie Virdžiniją Vulf (Virginia Woolf), negalėjau šito įsivaizduoti – kad vadovausiu 10 milijardų vertės pasaulinei įmonei“, – prisipažįsta A. Jang, nutiesusi kelią kitoms būsimoms moterims vadovėms. „Avon“ ji vadovavo 1999–2012 m.
Po studijų A. Jang planavo toliau mokytis žurnalistikos arba teisės, tačiau iš draugų sužinojo apie marketingo praktikos programą parduotuvių tinkle „Bloomingdale‘s“ – ji įsimylėjo šį verslą, susidomėjo moterų drabužių, papuošalų bei kosmetikos pasauliu ir galiausiai pravėrė „Avon“ duris. Šiandien ji vadovauja sparčiausiai augančiai JAV mikrofinansų organizacijai „Grameen America“.
Panašių moterų sėkmės istorijų netrūksta. Visiems puikiai žinomo vaizdo įrašų dalinimosi tinklalapio „YouTube“ vadovė Sjuzan Voicicki (Susan Wojcicki) yra istorijos ir literatūros bakalaurė. Dar studijų metais Harvarde ji visiškai atsitiktinai pasirinko įvadinį informatikos kursą ir tai pakeitė jos gyvenimą. Kita Harvardo absolventė, Aleksa Hiršfeld (Alexa Hirschfeld), baigė klasikos studijas – platų humanitarinių mokslų kursą apie Antiką, tai yra, laisvųjų menų ir Vakarų civilizacijos lopšį.
Po mokslų A. Hiršfeld norėjo sukurti kažką, ko dar nėra buvę – pasitelkti kūrybiškumą. Jai pavyko: mergina kartu su broliu įkūrė elektroninių kvietimų įmonę „Paperless Post“, kuri pagal užsakymus kuria internetinius ir popierinius kvietimus, sujungdama modernias technologijas su dizaino tradicijomis.
Literatūros žinios – labai naudingos verslininkams
Buvusi informacinių technologijų milžinės „Hewlett-Packard“ vadovė Karli Fiorina (Carly Fiorin) nesigaili įgijusi viduramžių istorijos ir filosofijos bakalauro laipsnį Stanfordo universitete – priešingai, sako, kad įgytos žinios labai padėjo dirbti ir atrasti save technologijų srityje.
„Studijos mane paruošė gyvenimui. Išmokau sutraukti didelį kiekį informacijos iki pačios esmės. Toks mąstymo procesas man padėjo visą gyvenimą. Esu iš tų, kurie tiki, kad turėtume mokyti visus žmones muzikos, filosofijos, istorijos, meno“, – teigia K. Fiorina. Ji taip pat pabrėžia, kad viduramžių virsmas į Renesansą jai padėjo įvertinti dabartinę technologinę revoliuciją. „Mes išties dar nieko įspūdingo nematėme“.
Platų laisvųjų menų išsilavinimą įgijo ir kitas milžiniškos kompanijos vadovas, buvęs „Walt Disney Company“ direktorius Michaelis Eisneris (Michael Eisner), kurio darbo kabinete kabėjo Denisono universiteto anglų literatūros ir teatro bakalauro diplomas. Pramogų verslo magnatas neslepia – literatūra yra labai naudinga, nes, kokiame versle bedirbtum, tenka užmegzti ryšius su žmonėmis, o knygos padeda juos geriau pažinti.
„Tikrai verčiau pasamdyčiau darbuotoją, kuris mokėsi istorijos, filosofijos, kalbos ir literatūros, nei tokį, kuris mokėsi tik vieno dalyko. Vis kalbame, kad JAV trūksta inžinierių, tačiau juk mes pirmaujame ten, kur svarbiausia – laisvųjų menų švietime, kuris padeda mums sukurti visa kita. Daug žmonių gali išmokti programuoti ir suvokti technologijų revoliucijos užkulisius, tačiau jei dirbsite su turiniu, norėčiau, kad suprastumėte, ko reikia geram pasakojimui“, – tikina M. Eisneris.
Nei vienos verslo paskaitos – pranašumas
Literatūrą ir kitus humanitarinius mokslus, priešingai nei verslo studijas, privalumu vadina ir organiško maisto prekybos tinklo „Whole Foods“ direktorius Džonas Makėjus (John Mackey). Jis studijavo filosofiją ir religiją Teksaso Ostino universitete ir neturėjo nei vienos verslo paskaitos. „Man tai pasitarnavo kaip pranašumas versle. Nereikėjo pamiršti nereikalingų išmoktų dalykų ir atsirado galimybių naujovėms“, – teigia verslininkas.
Dž. Makėjus studijavo daugiausia pasirenkamus dalykus, tik tuos, kurie jį domino – filosofiją, religiją, istoriją, pasaulio literatūrą, kitus humanitarinius mokslus. Koledže jis pradėjo vadovautis filosofija, kuri teigia, kad verslas ir kapitalizmas yra paremti godumu, savanaudiškumu ir išnaudojimu – būtent tai netrukus įkvėpė jį atidaryti natūralaus maisto parduotuvę, ilgainiui tapusią vienu garsiausių prekybos tinklų pasaulyje.
Didžiausio pasaulyje kavinių tinklo „Starbucks“ vadovas Hovardas Šultzas (Howard Schultz) buvo pirmasis šeimoje, kuriam pavyko įstoti į koledžą. Būdamas puikus sportininkas, jis gavo atleto stipendiją Šiaurės Mičigano universitete, kur galiausiai įgijo komunikacijos bakalauro laipsnį. Po studijų jis kurį laiką dirbo pardavėju „Xerox“ kompanijoje, vėliau prisijungė prie švedų kavos aparatų gamintojo, kol vieną dieną jį sužavėjo maža kavos pupelių parduotuvė pavadinimu „Starbucks“.
„Praėjo daug metų, kol atradau savo aistrą gyvenime, bet išvykimas iš Bruklino ir koledžo baigimas man suteikė drąsos svajoti. Neturiu jokio slapto sėkmės recepto, tačiau mano patirtis rodo, kad įmanoma pradėti nuo nieko ir pasiekti tai, kas net pranoksta svajones“, – savo autobiografijoje rašo H. Šultzas.
Vietoj verslo magistro laipsnio – išbandymas praktikoje
Meksikietiško maisto restoranų tinklo „Chipotle“ įkūrėjas ir vadovas Styvas Elsas (Steve Ells) savo verslą pradėjo neturėdamas jokio išsilavinimo šioje srityje – jis baigė menotyros studijas. „Koledže nežinojau, ką noriu daryti. Studijavau menotyrą ir man buvo labai smagu, bet neturėjau jokių karjeros siekių“, – prisipažįsta S. Ells. „Mano verslo „magistro studijomis“ galima vadinti procesą, kai rinkau pinigus „Chipotle“. Žmonės manęs daug klausinėjo apie verslą, o tai privertė kritiškai pažiūrėti į jo valdymą“.
Džekas Ma (Jack Ma), šiandien vadovaujantis milžiniškam Kinijos didmeninės prekybos elektroniniam tinklui „Alibaba“, viršūnę pasiekė nelengvai – į koledžą įstojo tik iš trečio karto, o po studijų jo į darbą nepriėmė net 30 darbdavių. Tačiau būtent koledže įgytų žinių – anglų kalbos – dėka, jis patraukė verslininkų dėmesį ir taip atrado internetą, kur ir įkūrė itin sėkmingą kompaniją.
Laisvieji menai – platus, įvairiapusiškas išsilavinimas – Dž. Ma padėjo suprasti, kad Kinijos ateičiai naudingesnės žymiai mažiau koncentruotos, ne į vieną specialybę sutelktos studijos, ir kad toks universalumo principas itin svarbus būsimiems kinų verslininkams ir inovatoriams. „Aš savo sūnui pasakiau, kad nebūtina pasiekti savo klasės geriausių mokinių trejetuką. Gerai būti ir viduryje, jei tavo pažymiai neblogi. Juk tik toks žmogus turi pakankamai laisvo laiko tam, kad įgytų įgūdžių kitose srityse“.
Pagal žurnalą „Time“ parengė Martynas Gedvila
