Ar reikia šiais laikais Lietuvai tokių ministrų, kurie save laiko statistais, varžteliu biurokratinėje sistemoje ir į visus klausimus apie savo asmeninę atsakomybę atsako „ten dirba tarnybos”?
Dėl nesusipratimų paženklintos lėktuvo „An-2″ pilotų paieškos ir gelbėjimo operacijos Seime pradėjome nepasitikėjimo procedūrą krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui. Adresuodami ministrui konkrečius klausimus tikėjomės, kad bus pripažinta bent dalis klaidų, kad tos klaidos bus įvardintos kaip svarbios pamokos ateičiai. Veltui.
J. Oleko atsakymuose į pateiktus devynis interpeliacijos klausimus ir lėktuvo gelbėjimo operaciją kartojasi žodžiai „nepripažįstu”, „nesutinku”, „nepagrįsti”. Ministras neigia savo atsakomybę ir lyderystę. Deja, ministras iki šios dienos įsitikinęs, kad „nebuvo būtinumo tiesiogiai įsitraukti į orlaivio „An-2″ paieškos ir gelbėjimo operacijos koordinavimą”.
Tai – spjūvis į veidą visiems, norintiems kad ir šiek tiek avansu pasitikėti šia valstybe. Tikintiems, jog žmogaus gyvybė – aukščiau visko. Kaip vertinti krašto apsaugos ministro teiginius LRT radijui kelios dienos po nelaimės, kai jis ramiu balsu patvirtino apie įvykį sužinojęs sodyboje, po to palinkėjęs tarnyboms sėkmės, o dar po dienos išskridęs iš Lietuvos į Briuselį?
Kaip reaguoti į valdininkiškos sistemos ciniškumą ginant savo mundurą, į tendencingus atsakingų pareigūnų komentarus, metant įtarimus ant pilotų (tai plausto nesimato, tai lėktuve kažkokie daiktai nereikalingi ar gelbėjimosi priemonių nematyti)? Pakėlus lėktuvą paaiškėjo, kad vienas lakūnas tikriausiai turėjo šansą, tačiau nebuvo suteikta proga juo pasinaudoti.
Daug kas šiomis dienomis postringauja, esą nereikia kaltinti ministro, kad opozicija politikuoja ir apskritai šimtai Lietuvoje nelaimių įvyksta. Nesiginčysiu. Tačiau kas tada pagaliau privers mus pasikeisti ir pradėti veikti tada, kai reikia, o ne tada, kai lieka teisintis? Kas privers tapti lyderiais, o ne beveidžiais biurokratais ar ministrais?
Negalime ir toliau likti nebylūs kitų nelaimių liudininkai. Faktas – jokie atsiprašymai ir kaltės pripažinimai neužgesins dviejų Baltijos jūroje dingusių pilotų artimųjų skausmo.
Tačiau aš vis dėlto lieku prie nuomonės, kad šiandien Lietuvai reikia tokio krašto apsaugos ministro, kuriuo galėtume be išlygų pasitikėti susidūrus su įvairiomis grėsmėmis ir situacijomis, įskaitant gelbėjimo darbus, „žaliųjų” ar kitos spalvos žmogeliukų provokacijas. Šiandien reikia tokio gynybos ministro, su kuriuo be didesnių dvejonių sėstum į vieną valtį ir būtum tikras, kad pasieksi krantą.
Todėl, gerbiamas ministre J. Olekai, nesutinku su Jumis, sakančiu, kad Jūs šiuo atveju nesutinkate prisiimti asmeninės politinės atsakomybės. Jūs turite teisę tikėti, kad politinės svarstyklės ir balsavimas dėl interpeliacijos Seime šią savaitę pakryps Jūsų naudai, tačiau aš linkiu, kad nusvertų pokyčiai.
Šį kartą pritariu Masiuliui. Puiku, kad iš tiesų pas liberalus randasi sveiko proto. Pagarba.
keistas tautininkas is vilniaus sk. pritariantis lebaralui- gal ja pritari ir del lgbt?
Nei jis tautininkas, nei ką – jau ne pirmą kartą šitas tautininku pasivadinęs liberast-tolerastikas čia reiškiasi. Čia lygiai tas pats variantas, kai koks nors valodia ar tomekas pasivadina “lietuviu”, “jonu” ar “maryte” ir pradeda savo propagandą skleisti.
Nei su Oleku, nei su Masiuliu nesėsčiau į vieną valtį – tai reiškia, kad niekada už juos nebalsuoju.
Pritariu – politikų kalbos yra niekas daugiau kaip piaras.
Gerai pasakyta!
Aš irgi jau galvojau už juos balsuoti, ale kai išgirdau, kad jie – už pederastų ir lenkomanų norus, tai mano norai už juos balsuoti tuojau pat ir išgaravo.
Apie įvykį.
Visų pirma, nėra ko skristi su techniškai netvarkingu, nusileisti ant vandens nesugebančiu lėktuvėliu per jūrą, kur bangos tuo metu buvo 3m. O jei jau rizikuoji, tai pats ir kaltas – dar per daug valstybė pinigų be reikalo išleido, nes iš pat pradžių visiems buvo aišku, kad nieko iš tų paieškų nebus.
Be to.
Nebuvo reikiamo lėktuviuko (kurį įsigijo valstybė tik dabar), kuris sugebėtų ne tik žvalgyti, ne tik rasti žmogų, bet jį ir ištraukti.
Nebuvo nustatyta tvarkos, kad tą pačią minutę, nutrūkus ryšiui, būtų pradedama ieškoti – to nėra ir dabar, nes, kaip paaiškino specialistai, kasdien tokių atvejų būna gal šimtas, todėl reikėtų visąlaik laikyti ore paieškos lėktuvus, nes vieno, tur būt, nepakaktų.
MAN SPJUVIS I VEIDA KAD SEIME O NE KAUNE SU DAKTARU SEDI TOKS LIBERASTAS MASIULIS.
apsaugos ministras, bet Lietuvos pardavimo ir isdavimo ministras.
juilab nesėsčiau į vieną valtį su Masiuliu- lenkų rinkimų akcijos lobbistu
su liberalais tikrai nesėsčiau, o kitus parazitus dar galima pakęsti
Su šiuo liberastu (už 5000 tūkstančius tik durniai dirba) tikrai nesėsčiau.
🙂 puikus pastebejimas, gerai atskleidziantis ‘veikejo’ mastyma
jei rimtai, tai nei su vienu is ju geriau i ‘avarine valti’ nesesti. toks ant tokio varo… ‘pliusiukus’ renkasi…
su tamsta, Masiuli, tai ir obuoliauti neičiau, jau nekalbu apie sėdimą į valtį.
Kaip gali sėsti su Masiuliu į vieną valtį, kad iš nuotraukos atrodo, jog yra išgėręs…
šaunus pastebėjimas 🙂
Su Masiuli tikrai nesėsćiau
Perskaičiau visų pasisakymus ir palaikydamas daugumą – tariu . Abu vienodi. Nei į vežimą , o tuo labiau į valtį. Niekada.