Miglė Nargėlaitė, www.alkas.lt
Turbūt visi, kurie skaito šiuos interneto vartus, domisi mitologija. Na, bent truputį. Ir turbūt kiekvienam teko susidurti su daugybe skirtingų mito aiškinimų – pradedant mūsiškiu G. Beresnevičiumi ir baigiant visiems žinomu Dumeziliu. Labai dažnai mitas tyrinėtojams tai arba pasakojimas, arba dar blogiau – kažkokių kliedesių rinkinys.
Vis dėlto manau, kad į mitą reikėtų žvelgti kaip į pasakojimą apie tikrovę. Ir dar tokį pasakojimą, kuris lengvai gali būti išverčiamas į kitą pusę ir tapti propagandos įrankiu. Būtent juodosios propagandos. Pavyzdžiui, pagoniškoms tautoms gyvatė visada yra atgimimo ir išminties simbolis. Ji iš tiesų reiškia gyvybę ir vaisingumą, tačiau monoteistinėje tradicijoje gyvatė virto gundytoja ir šėtono įsikūnijimu.
Čia viskas labai paprasta – monoteistinės religijos, norėdamos suformuoti neigiamą požiūrį į pagonybę (jie yra gyvačių garbintojai, todėl blogio garbintojai), išvertė pagonišką filosofiją į išvirkščią pusę. Juk gyvatė atgimimą teikia per mirtį. O jei palieki tik mirtį, gyvatė lieka nykimą sėjančiu padaru.
Apie gyvatės jėgą: prieš 50 metų teko pabūti Paprūdžių kaime (Kelmės r.). Tenai vietinis seniokas pagavo gyvatę, įkišo ją į butelį uodega pirmyn, užpylė samagonu ir paaiškino, kad tai bus labai geri vaistai. Panašu, kad gyvatės trauktinė buvo gyvybės eliksyras. Ir kai jisai mirė gilioje senatvėje niekam nekilo mintis, kad gyvendamas jis vartojo pagoniškas tradicijas. Jis ir pats nežinojo, kad tas amatas yra pagoniškas raganavimas. Bet jis niekam nepliurpė apie savo paganstvas, tai niekas jo ir nekaltino.
Šiandienai bundanti pagonybė – varo nerimą ir ieškojimus atsakymams į daugel lietuviškų atsakymų.
Kokie tie atsakymai, turbūt priklauso nuo kiekvieno – pagal apgailėtinai importsukrikščionėjimo ir egojudaistinį vilties lygį.
Pagoniška gyvatės dvasia – tiesiog JĖGA, kurią reikia globoti ir mylėti.
Pagoniška Miglės dvasia – tiesiog Jėga.
Baba Jėga
o manęs mylėt jau nereikia 😀
Migle,
aš myliu tavo dvasią.
Apie gyvates nesutikčiau,apie žalčius taip.
ŽALTYS yra tryjų sferu gyvūnas:žemes ,vandens ir oro.Tai išskirtinės savybės.Pagal Žalčio elgesį žmogus spėdavo,arba numatydavo :orą,grėsmes.Keičiantis gyvenimo būdui Žalčio vietą užėmė katė.Egipto kultūroje šis gyvūnas užėmė svarbią vietą.Žaltys atitinka judesio,dinamikos išraišką ,jo simbolika svarbi daileje,architektūroje.Baltų kultūroje atitinka SAULĖS-žvaigždės ženklą.Zomorfinis -ugnies, SAULES vaizdavimas.
Lituvoje gyvačių yra nedaug rūšių.Jei iškelta mintis pretenduoja į kultūrinį,dvasinį lygmenį ,tai reikėtų mintis dėstyti apie ŽALČIO reikšmę BALTŲ mitologijoje,kultūroje.