Vykdydami intelektinę, kūrybinę ar mokslinę veiklą, kartais ir visai atsitiktinai sukuriame įvairiausių produktų, kuriuos vėliau norime naudoti savo veikloje, vystant verslą, užsiimant kūryba.
Neretai siekiame iš jų uždirbti, parduoti, kitaip naudoti, todėl natūraliai kyla klausimas – kaip tai padaryti saugiai? Kaip naudoti, apsaugoti savo prisirpusius saldžius kūrybinius vaisius, kad jų nuskinti negalėtų konkurentai?
Pasaulis keičiasi, vystosi, tačiau intelektinės nuosavybės apsaugos klausimas vis dar lieka neaiškus, apipintas galybe klaidingų įsitikinimų, kuriuos aptariame šiame straipsnyje.
1 įsitikinimas. Intelektinė nuosavybė yra kažkas nematerialaus, neapčiuopiamo, todėl jos pavogti ar kitaip pasisavinti neįmanoma, taigi ir jos apsauga yra nebūtina.
Intelektinė nuosavybė reiškia teises į intelektinės veiklos rezultatus. Pačios teisės nėra fiziškai apčiuopiamos, tačiau intelektinės veiklos rezultatai, kad jie būtų saugomi, turi būti išreikšti viena ar kita aiškia ir lengvai suprantama fizine forma.
Šiais rezultatais laikomi literatūros, mokslo ir meno kūriniai, artistinis kūrinio atlikimas, fonogramos ir transliacijos, išradimai ar moksliniai atradimai, pramoninis dizainas, prekių ženklai, puslaidininkių gaminių topografijos, įmonių vardai ir panašiai.
Kai kalbame apie nesąžiningą konkurentų naudojimąsi šiais nuosavybės objektais, galvoje turimas jų kopijavimas ar panašaus objekto kūrimas, kuris paprastai gali būti apibūdinimas „idėjos pasisavinimu“.
Intelektinės nuosavybės apsaugos procedūros nėra privalomos, tačiau jos būtinos, siekiant apsisaugoti nuo nesąžiningų konkurentų veiksmų bei savininko teisių pažeidimų.
2 įsitikinimas. Intelektinės nuosavybės apsauga yra brangi.
Intelektinė nuosavybė skirstoma į dvi pagrindines sritis: autorių ir gretutines teises bei pramoninės nuosavybės teises.
Autorių ir gretutinės teisės apima literatūros, mokslo ir meno kūrinius, jų atlikimą, garso įrašus, radijo ir televizijos laidas.
Šių teisių apsauga atsiranda nuo kūrinio sukūrimo momento, tad papildomų registracijos veiksmų atlikti nereikia. Apsauga galioja automatiškai, todėl jokių mokesčių mokėti nereikia.
Tuo tarpu pramoninės nuosavybės apsaugai reikalingos registracijos procedūros. Kaina priklauso nuo objekto tipo, apimties, siekiamos apsaugos teritorijos ir kitų veiksnių.
Visgi net didžiausia registracijos kaina dažniausiai yra mažesnė už galimus nuostolius, jei idėja būtų pasisavinta.
Svarbu žinoti, kad registracija veikia ir kaip prevencinė priemonė, atgrasanti nuo nesąžiningų veiksmų.
3 įsitikinimas. Intelektinės nuosavybės apsaugos procedūra yra sudėtinga (arba priešingai – labai paprasta).
Šiuo atveju taip pat reikėtų įvertinti, kokia intelektinė nuosavybė turima omeny – autorių ir gretutinės ar pramoninės nuosavybės teisės.
Pirmųjų apsauga, kaip minėta anksčiau, egzistuoja pati savaime, be jokių papildomų veiksmų jai registruoti. Taigi, kalbėti apie jos sudėtingumą būtų ne tik netikslu, bet ir klaidinga.
Šiek tiek pastangų ir supratimo apie intelektinės nuosavybės apsaugą reikalauja pramoninės nuosavybės registracija, kuri būtina siekiant visa apimtimi apsaugoti teises į tokius objektus kaip išradimų patentai, prekių ženklai ar pramoniniai dizainai.
Džiugu žinoti, kad visą sudėtingą jų registracijos darbą iš esmės atlieka Valstybinio patentų biuro specialistai.
Pramoninės nuosavybės savininko pareiga apsiriboja teisingos paraiškos pateikimu ar jos tikslinimu.
Bet net ir šiais atvejais savininkui padėti gali patentiniai patikėtiniai – intelektinės nuosavybės apsaugos specialistai.
4 įsitikinimas. Intelektinės nuosavybės apsaugos procedūra trunka ilgai.
Kaip kalbant apie intelektinės nuosavybės registracijos kainas, procedūrų sudėtingumą, taip ir apie jos terminus – autorių ir gretutinėms teisėms ši tema neaktuali.
Terminai egzistuoja tik pramoninės nuosavybės registravimo procedūrose, kurių trukmė gali varijuoti ir metų ar kelių laikotarpiu, priklausomai nuo to, kokioje teritorijoje norima objektus registruoti, kokia yra jų apimtis, ar teisingai užpildyta paraiška, ar nėra asmenų, bandančių užprotestuoti objekto paraišką ir panašiai.
Gera žinia ta, kad jos apsauga prasideda nuo paraiškos padavimo datos. O iškilus konfliktui nuosavybės registracijos laikotarpiu, prioritetas taikomas pirmajam pateikusiam paraišką.
5 įsitikinimas. Įregistravus intelektinę nuosavybę vienoje valstybėje, jos apsauga galioja visur.
Intelektinės nuosavybės apsauga yra teritorinė, tai reiškia, kad teisės į šią nuosavybę saugomos tik tose šalyse, kuriose buvo įregistruotos (pramoninės nuosavybės teisės) ar pripažintos (autorių ir gretutinės teisės), pavyzdžiui, Lietuvoje įregistruotas prekių ženklas saugomas tik Lietuvoje, o kitose šalyse jis gali būti naudojamas be apribojimų.
Todėl vykdant ar planuojant vykdyti veiklą ir kitose šalyse, aktualu apsaugoti intelektinę nuosavybę regioniu ar net tarptautiniu mastu.
Regioninė arba Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės registracija vykdoma Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje, o tarptautinė – Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos Tarptautiniame biure.
6 įsitikinimas. Intelektinės nuosavybės apsauga yra neterminuota.
Neterminuotai galioja tik neturtinės autorių teisės. Visoms kitoms yra taikomi atitinkami terminai.
Turtinės autorių teisės saugomos visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties. Gretutinės teisės saugomos 50 metų nuo kūrinio atlikimo arba jo pirmojo įrašo. Maksimalus išradimo patento galiojimo laikas yra 20 metų. Dizaino – 25 metai.
Prekių ženklo apsauga pratęsiama neribotą laiką kas 10 metų. Kartais atitinkamo termino taikymas gali turėti įvairių ypatumų, neretai ir galimybę pratęsti, todėl kiekvienu atveju reikėtų vertinti individualiai, aptarti tokią galimybę su kompetentingais specialistais.
7 įsitikinimas. Įregistravus intelektinę nuosavybę, ji automatiškai apsaugoma nuo bet kokio pažeidimo, nesąžiningų konkurentų (arba priešingai – jos apsauga neveiksminga).
Intelektinės nuosavybės registracija suteikia teisę ginti savo nuosavybę įstatymo numatytomis priemonėmis įvairiose institucijose ir teismuose, bet savaime ji neužkerta kelio galimiems pažeidimams, nesąžiningai konkurentų veiklai.
Dažnu atveju tinkama intelektinės nuosavybės apsauga veikia prevenciškai – įprastai niekas nerizikuos naudotis kito intelektinės veiklos rezultatais, jeigu žinos, kad už tai gresia atsakomybė.
Tačiau pačių nesąžingiausiųjų bandymų kartais tai nesustabdo, todėl intelektinės nuosavybės savininkas turi aktyviai stebėti ir kai reikia reaguoti, imtis priemonių, ginant savo teises nuo neteisėto naudojimo.
Deja, dažniausiai pasitaikantis klaidingas įsitikinimas, ir netgi ne įsitikinimas, o klaidinga ir kelią į sėkmę užkertanti galvosena – na, kam čia tie mano kūriniai reikalingi? Kas juos vogs? Kam jau čia jų reikia?
Atsakyti norėtume klausimu – o kam tada juos kuriate, jeigu jie niekam nereikalingi ir neįdomūs? Greičiausiai kažkokios vertės jie vis tik turi.
Dažnai randasi norinčiųjų šia verte pasinaudoti, neįdedant pastangų, pakankamai greitai ir nemokamai. Ir tai jie atlieka nerūpestingų bei patiklių kūrėjų sąskaita.
Liko neatsakytų klausimų? Į visus juos atsakys METIDA specialistai. METIDA – viena iš lyderiaujančių įmonių Baltijos šalyse intelektinės nuosavybės apsaugos srityje, galinti pasiūlyti tinkamiausią paslaugų paketą jūsų intelektinei nuosavybei apsaugoti.
Reklaminis straipsnis





















