Lietuvoje mobiliojo ryšio aprėptis 4G ryšiu dengia 97,9 proc., o 5G – 94,7 proc. šalies teritorijos. Spartus 5G ryšys jau prieinamas beveik visiems gyventojams – net 99,7 proc. Lietuvos namų ūkių. Vis dėlto Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) atkreipia dėmesį, kad ryšio sparta dar ne visur atitinka keliamus reikalavimus, ypač transporto keliuose.
„Nors magistraliniuose keliuose ir geležinkelių linijose ryšio sparta per metus šiek tiek pagerėjo, spartusis 5G dar neveikia visose svarbiausiose transporto atkarpose. Tokios paslaugos būtinos ne tik gyventojams, bet ir pažangioms transporto sistemoms, o iki metų pabaigos lieka nedaug laiko įvykdyti 700 MHz dažnių juostos leidimuose numatytą reikalavimą – užtikrinti ne mažesnį kaip 30 Mb/s greitį magistraliniuose keliuose ir geležinkelio linijose“, – pastebi RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Priklausomai nuo operatoriaus, magistraliniuose keliuose ir geležinkelio linijose 30 Mb/s gaunamojo ryšio spartos užtikrinimo rodiklis siekia 81,9–90,8 proc.
5G prieinamas beveik visiems
Spartus 5G tinklas jau veikia pagrindinėse urbanizuotose teritorijose. Atsižvelgiant į operatorių, 5G ryšys gyvenamosiose patalpose dengia skirtingą dalį šalies: „Bitė Lietuva“ – 77 proc. (+2,6 proc., palyginti su gegužės mėn.), „Telia Lietuva“ – 99,7 proc. (be pokyčių), o „Tele2“ – 72,6 proc. (+4,5 proc.).
Vis dėlto mobiliojo ryšio sparta išlieka nevienoda. Vidutinės tinklo apkrovos (50 proc.) sąlygomis 30 Mb/s greitis pasiekiamas 90,6 proc. namų ūkių, o 100 Mb/s – 71,9 proc.
Kaimiškose vietovėse spartos rodikliai per metus pagerėjo nežymiai: 30 Mb/s greitis pasiekiamas 59,8 proc. (+1,9 proc.), o 100 Mb/s – 25,9 proc. (+2,4 proc.) namų ūkių.
2026 m. viduryje RRT planuoja surengti 700 MHz, 1500 MHz ir 2100 MHz radijo dažnių aukcionus. Tai padės užtikrinti spartesnį, atsparesnį ir kiekvienam prieinamą mobiliojo ryšio plėtrą visoje Lietuvoje. Aukciono rezultatai nulems, kaip mobilusis ryšys bus plėtojamas artimiausius penkerius metus.
Šviesolaidžio plėtra stringa
Kol 5G naudotojų skaičius Lietuvoje sparčiai didėja, fiksuotojo ryšio plėtra, kaip rodo RRT tyrimas, praktiškai sustojo. Per dvejus metus 5G naudotojų skaičius išaugo daugiau nei 4,5 karto – iki 780 tūkst., o mobiliaisiais tinklais perduodamų duomenų apimtys padidėjo beveik 45 proc., tačiau kartu tai pradėjo kelti apkrovos problemų piko valandomis. Tuo metu šviesolaidinis internetas pasiekė tik 61,1 proc. gyvenamųjų patalpų – vos 0,5 procentinio punkto daugiau nei 2023 m.
„Tai signalizuoja tik vieną – be papildomos valstybės paramos šviesolaidinio tinklo plėtra nepaspartės. Be stipraus fiksuotojo ryšio nebus ir kokybiško mobiliojo – todėl sprendimai čia reikalingi ne tik iš operatorių, bet ir iš valstybės, savivaldybių bei pačių gyventojų“, – dėmesį atkreipia J. Šovienė.
Fiksuotojo ir mobiliojo ryšio aprėpties situacija šiais metais savivaldybėse iš esmės išliko tokia pati kaip 2023 m. – didžiausia aprėptis fiksuojama didmiesčiuose, o mažiausia Alytaus, Lazdijų, Ignalinos, Pagėgių, Skuodo, Šilalės ir Molėtų rajonuose. Tai rodo, kad teritoriniai skirtumai išlieka struktūriniai ir per dvejus metus reikšmingai nesumažėjo.
Anot RRT pirmininkės, ryšio infrastruktūros plėtra regionuose priklauso ne tik nuo operatorių investicijų, bet ir nuo savivaldybių bei vietos bendruomenių sprendimų. Ten, kur leidimų išdavimas ir derinimo procedūros yra aiškios ir greitos, tinklų plėtra vyksta sklandžiau. Užsitęsusios procedūros ar neaiškūs reikalavimai didina projektų kaštus ir stabdo investicijas.
Galutinai išjungtas 3G ryšys
Gruodį Lietuvoje oficialiai nutrauktas 3G tinklų veikimas. Ši technologija jau buvo pasenusi, o dauguma šiuolaikinių įrenginių palaiko spartesnes 4G arba 5G technologijas.
„3G išjungimas leis mobiliojo ryšio operatoriams sutelkti spektro išteklius į kokybiškesnį ir spartesnį ryšį, ypač tiems, kurie gyvena šalies regionuose ir pasienyje“, – sako J. Šovienė.
Vartotojai, kurių telefonai ir įrenginiai palaiko 4G ar 5G, jokio skirtumo nepajus.
Parengta pagal RRT pranešimą
