Gruodžio 21 dieną, sekmadienį, Muzikos svetainėje (Gedimino pr. 32–2, Vilnius), Lietuvos muzikų sąjunga kviečia į išskirtinį medijų operos spektaklį „Čiurlionio erdvės: Žalčio kelias“, kuris taps šventine dovana dalyviams. Žiūrovai kviečiami į penkis seansus – 12, 14, 16, 18 ir 20 val. Įėjimas nemokamas.
Medijų operos autoriai – Audronė Žigaitytė ir Mantas Bartusevičius. Spektaklis kuriamas pagal Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą, pasitelkiant šiuolaikines vaizdo, šviesos ir erdvinio garso priemones. Tai pasaka be žodžių, kurioje per mitologinius ženklus, judesį ir muziką atsiskleidžia žalčio – gyvybės, virsmo ir kelio – simbolika.
Spektaklio vaizdinėje dramaturgijoje panaudota daugiau nei 200 M. K. Čiurlionio tapybos darbų, kurie tampa ne iliustracijomis, o aktyvia meninio pasakojimo dalimi – kintančia erdve, vedančia žiūrovą per stichijas ir būsenas.
Muzikinį spektaklio audinį sudaro skirtingų Čiurlionio kūrybos laikotarpių ir žanrų opusai. Skamba Čiurlionio harmonizuota lietuvių liaudies daina „Sutems tamsi naktužėlė“, atliekama Vilniaus šventinės muzikos choro Adoramus. Šiaulių kamerinis orkestras Soliaris atlieka Čiurlionio Kvarteto pirmąją dalį, aranžuotą Vilhelmo Čepinskio, kuris ir diriguoja orkestrui.
Spektaklyje skamba simfoninių poemų „Miške“ ir „Jūra“ fragmentai bei kantata „De Profundis“, atliekami Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir Kauno valstybinio choro (meno vadovas Petras Bingelis), diriguojant Juozui Domarkui.
„Čiurlionio erdvės: Žalčio kelias“ jungia muziką, vaizdą ir šviesą į vientisą dramaturginę patirtį, kurioje klasikinis kultūros paveldas aktualizuojamas šiuolaikinio medijų teatro kalba. Projektu Lietuvos muzikų sąjunga tęsia savo misiją – kurti prasmingą dialogą tarp papročio ir dabarties bei dovanoti dalyviams kultūrines patirtis šventiniu laikotarpiu.
Daugiau žinių čia
Žalčio kelias – tai visiškai taip, kas aprašyta knygoje “Istorija pareinant į Lietuvą”.
Šiemet žalčiai pasirodė, ten, kur anksčiau jų sutikti neteko. Veliuonoje, Nemuno krante esančiame sename sode su keliais iš šlaito trykštančiais šaltiniais, kur auga dar XX amžiaus pradžioje sodintos obelys, praeitą ir šią vasarą ne kartą teko pastebėti pilkos spalvos žalčius- priartėjus jie skubiai nuvinguriuodavo į savo slėptuves. Teko pamatyti žaltį ir prie Veliuonos kapinių tvoros- man priėjus, apsimetė negyvu. Gal aplinkos ekologinė kokybė pagerėjo ?
Antai, “Kaunas” atsivesdamas Baltijos jūrą prie savęs, kad taip taptų jūros uostu, galėjo išdraskyti vietas Nemune ties Veliuona, kurios buvo žalčių gyvenamomis, tad jiems beliko keltis gyventi į krantą – Veliuonoje. Taip gali atsitikti ir Alytuje, kur buvo išdraskyta Nemune buvę žalčių veisimosi namai ir tuo gamtai padaryta neįkainojama žala. Tai labai reikšmingo pokyčio faktą gamtoje pastebėjote.
Manau, čia pasakojate savo sapnus, demonstruojate istorijos neišmanymą.
Manyk, kaip pačiam išeina arba gal kaip “viršininkui” tinka, – žmonės mato kas parašyta ir supranta kas daroma…
Saldžių sapnų.
Kokiu tikslu reikia suniekinti žmogų, geranoriškai pasidalinusį savo nuomone ?
Tai va kaip gali vykti su tuo “laisvu žodžiu”, – gal ne veltui sakoma, – įleisk kiaulę į bažnyčią, tai ir ant altoriaus užlips…
Jūs labai savikritiškas.