Seimas priėmė Žemės, Žemės reformos ir Vietos savivaldos įstatymų pataisas, kuriomis kaimų teritorijose esanti valstybinė žemė patikėjimo teise bus perduota valdyti savivaldybėms. Jos galės savarankiškai spręsti valstybinės žemės nuomos, panaudos, planavimo ir apleistų teritorijų tvarkymo klausimus. Tai nuoseklus valstybės žingsnis mažinant biurokratiją, stiprinant regionus ir kuriant žemės valdymo sistemą, kurioje sprendimai priimami greitai, aiškiai ir atsakingai.
Pirmieji Žemės įstatymo pokyčiai pasiteisino praktikoje
2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Žemės įstatymo pataisoms, savivaldybės įgijo teisę patikėjimo teise valdyti ir naudoti valstybinę žemę, esančią visų miestų ir miestelių teritorijų ribose. Šis sprendimas tapo pirmuoju etapu stiprinant vietos savivaldos vaidmenį.
Pagal Aplinkos ministerijos parengtus Žemės įstatymo pakeitimus, savivaldybėms nuo 2027 m. sausio 1 d. patikėjimo teise bus perduota ir kaimų teritorijose esanti valstybinė žemė. Tai leis savivaldybėms administruoti visą jų teritorijoje – miestuose, miesteliuose ir kaimo vietovėse – esančią valstybinę žemę nuosekliai, užtikrinant, kad žemės valdymo procesai būtų vienodi visoje savivaldybės teritorijoje.
Anot aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko, didesnė savivaldybių atsakomybė patikėjimo teise administruoti kaimo teritorijose esančią valstybinę žemę, yra svarbus žingsnis didinant regionų savarankiškumą ir planavimo galimybes.
„Savivaldybėms perėmus valstybinės žemės administravimą miestų ir miestelių teritorijų ribose, atsirado daugiau galimybių kryptingai planuoti teritorijas ir operatyviau spręsti žemės valdymo klausimus. Duomenys patvirtina, kad sklypų formavimo tempai išliko stabilūs, neigiamų išvadų dėl savivaldybių teikiamų nuomos ir panaudos sandorių skaičius nuosekliai mažėja, o aukciono būdu sudarytų nuomos sutarčių yra kelis kartus daugiau. Tai leidžia teigti, kad savivaldybės efektyviai įgyvendina joms perduotas funkcijas ir užtikrina tinkamą procesų tęstinumą“, – sako aplinkos ministras.
Aiškesnis ir nuoseklesnis valstybinės žemės valdymo modelis
Priėmus Žemės įstatymo pakeitimus, vietoj dviejų skirtingų valstybinės žemės administravimo modelių formuosis vieninga praktika, kai žemės nuomos, panaudos ir sutikimų išdavimo procedūros bus įgyvendinamos pagal tuos pačius principus visoje savivaldybės teritorijoje.
Sprendimų priėmimo funkcijos, kaip ir dabar miestuose bei miesteliuose, bus pavestos savivaldybės administracijai ir merui, o procesai vyks pagal vieningą teisinį reglamentavimą. Valstybės priežiūros mechanizmas išliks – Nacionalinei žemės tarnybai pavesta užtikrinti, kad sprendimai dėl žemės atitiktų teisės aktų reikalavimus ir būtų įgyvendinami jų laikantis. Tokia sistema stiprins savivaldybių galimybes spręsti vietos klausimus, kartu išlaikant valstybės interesų apsaugą.
Priėmus pakeitimus, savivaldybėms taip pat bus pavesta organizuoti valstybinės žemės nuomos aukcionus. Centralizuoti procesai vienoje institucijoje leis aiškiau planuoti aukcionų grafiką, užtikrins skaidresnę eigą ir trumpesnį kelią nuo prašymo pateikimo iki sprendimo priėmimo. Vienoda tvarka visoje savivaldybės teritorijoje sudarys galimybes greičiau įveiklinti žemę, kuri iki šiol nebuvo naudojama.
Pokyčiai suteiks daugiau galimybių tvarkyti ir ilgą laiką nenaudotas teritorijas. Galimybė išnuomoti žemę šalia apleistų ar sunykusių statinių padės išjudinti civilinėje apyvartoje nefunkcionavusius objektus, bus atvertas kelias naujoms investicijoms ir kuriama darnesnė aplinka visoje savivaldybės teritorijoje. Savivaldybėms atsiras daugiau įrankių spręsti konkrečias vietos problemas ir užtikrinti, kad valstybinė žemė būtų naudojama tikslingai ir atsakingai.
„Mūsų tikslas – mažiau sudėtingų procedūrų ir aiškesnis, skaidresnis valstybinės žemės valdymo modelis. Valstybinė žemė ir toliau išliks valstybės nuosavybė, tačiau jos administravimas bus perduodamas savivaldybėms – arčiausiai žmonių esančioms institucijoms, geriausiai matančioms vietos padėtį ir sprendimų reikalingumą. Savivaldybėms atsiras daugiau atsakomybės, bet kartu ir daugiau galimybių užtikrinti, kad žemė būtų naudojama tikslingai ir kurtų pridėtinę vertę – nuo gyvenamųjų teritorijų iki verslo objektų ar viešųjų erdvių“, – sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.
Parengta pagal Aplinkos ministwrijos pranešimą
