V. Kavaliauskas. Kaip „revoliucijos lyderis“ dalijo Tautos turtą

Kultūros ministeriją šturmavę „kultūrininkai“ nusivylę: kasa pustuštė. Vien dėl geopolitinės situacijos valstybės išlaidos kultūrai gali mažėti daugiau nei 40 mln eurų.

O tiek tikėtasi. Tiek dirbta ir kovota, kad Kultūros tarybos finansai būtų skirti tik „kultūrinės revoliucijos“ dalyviams.

Deja, į nuostolius gali tekti įrašyti dar vieną biudžeto eilutę – valstybės praradimus dėl besikeičiančio Vilniaus sporto rūmų statuso.

Arbitru pripažįstamas dirbtinis intelektas sako, kad šiandien 14,000 kv. metrų ploto Sporto rūmai vertinami ne mažiau 42 milijonų eurų. Gal ir daugiau, nes architektų skaičiavimu, prikelti juos gyvenimui gali kainuoti 40-60 mln.

Ir atimti visą šį tautos ir valstybės turtą reikalauja save „revoliucijos lyderiu“ paskelbęs ponas Arūnas Gelūnas.

Pradžiai paaiškinsiu pora neginčijamų teiginių: Sporto rūmai nėra Vilniaus miesto objektas. Jie – valstybės turtas. Ir tarybiniais metais rūmai statyti iš biudžeto, jau mūsų laisvės metais – iš valstybės biudžeto prižiūrėti.

Išpirkti iš privačių rankų, jie vėl priklauso valstybei. Keista, kad jų taip trokšta Vilniaus miesto veikėjai, darę keistą biznį iš nesančių pastatų griovimo, statymo ir sprogdinimo.

Jau „gesindama žvakes“ atimti Sporto rūmus iš tautos bandė Šimonytės vyriausybė. Darė tai net nepaisydama kanceliarinių reikalavimų.

Jų pavertimą prieš 200 metų parduotų kapinių „memorialu“ premjerė grindė nenumeruotu „ministrų pasitarimo protokoliniu įrašu“, kuris ir labai norint nenaikina Vyriausybės nutarimo.

O būtent čia turėjo padėti tos pačios premjerės suformuota „darbo grupė“, kur valstybės milžiniško turto likimą sprendė ponai, net neturintys… Lietuvos pilietybės.

Prie to mes gal dar grįšim, bet šiandien siūlau skaityti pirmą kartą viešai skelbiamą pono A.Gelūno pasirašytą „rekomendaciją Vyriausybei“.

***

Kokie interesai stūmė taip aktyviai apie meilę valstybei šaukiantį poną Arūną Gelūną pasirašyti siūlymą atimti lietuvių tautos istorijai brangų pastatą?

***

Kviečiu skaitytojus neeskaluoti tokios ar kitokios tautybės klausimo. Ir mes perskaitykime savo Konstituciją. Mes visi lygūs ir dirbame Lietuvai. Puikiame Sporto rūmų atgaivinimo projekte, kurį parengė arch. Sigitas Kuncevičius, 300 kvadratinių metrų skirti ir čia prieš 200 metų buvusioms žydų kapinėms.

Su Sigitu Kuncevičium, architektu Henriku Žukausku mes lankėm ir Kultūros ministrą Šarūną Birutį, ir Seimo kultūros komiteto pirmininką Kęstutį Vilkauską, ir pristatėm atkūrimo projektą LSDP kultūros komitete ir visur radom sutarimą.

Labai liūdna, kad architekto Sigito Kuncevičiaus gyvybė netikėtai užgeso Vyriausybei atveriant kelią jo projektui. Dabar mums Rūmui atgaivinimas ir grąžinimas tautai – tai ir puikaus architekto darbo bei gyvenimo pagerbimas.

Greta istorinės ir valstybingumui svarbios rūmų reikšmės, ten laidotų mūsų didvyrių atminimo. Todėl aš ir suasmeninu vieną iš bandančių atimti iš mūsų istorinį pastatą – ypač tą, kuris šiomis dienomis daug kalba apie laisvę ir valstybę.

O Jūs, gerbiamas Gelūnai, apie Sąjūdį girdėjote, o apie sausio 13-ąja žuvusius – taip pat ne?