Zervynų etnokultūrinio kaimo bendruomenė, susirūpinusi savo išskirtinio, turistus autentiškumu traukiančio kaimo išsaugojimu, taip pat galimybe gauti paramą išsaugojimui, į KPD kreipėsi su daugybe klausimų.
Paveldosaugos žinovai praėjusią savaitę atvyko į Zervynas pasikalbėti su gyventojais ir aptarti visų jiems rūpimų klausimų.
KPD direktorius Vidmantas Bezaras ir KPD Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus žinovai kartu su susirinkusia kaimo bendruomene gilinosi į daugelį šių dienų naujienų.
Tai kokią stogo dangą rinktis gyvenamiesiems namams, ūkiniams pastatams, kai ateina laikas senąją keisti, kokią tvorą galima įsirengti, jei sena sugriuvo, kokius langus galima įsistatyti trobose ir ūkiniuose pastatuose, ar galima įsirengti saulės elektrinę ir panašiai.
Gyventojai prisipažino, kad dažnai jiems daug kas būna neaišku, kaip ir ką gali savo sodybose tvarkyti, o prisiklausę gandų, kad už bet kokius remontus bus nubausti, bijo ką nors ir judinti. Ilgas pokalbis su žinovais išsklaidė daugybę abejonių.
Visada geriau pasitarti su paveldosaugininkais
Pirmiausia gyventojams rūpėjo išsiaiškinti, kuo skiriasi sąvoka paveldo vertybė nuo statinio paveldo vietovėje. Būtent tokie ir yra Zervynų kaimo pastatai. Jie yra statiniai Zervynų etnokultūriniame kaime. Zervynos turi vieną bendrą išskirtinį kodą Kultūros vertybių registre (KVR) – 10305.
Zervynose yra saugoma XIX a.pab.–XX a. pr. grupinio, gatvinio kaimo gyvenvietės plano struktūra, panoramos, galimybės, užstatymo pobūdis (tradiciniai mediniai pastatai), kaimo kryžiai, Ūlos upės vaga, dreviniai aviliai, gamtos paminklas – ąžuolas, drevinė pušis.
Kaip paaiškino žinovai, Zervynose nė vienas statinys, kaip atskira paveldo vertybė, nėra įrašyta į KVR, neturi išskirtinio kodo. Paveldo statinys vietovėje dar gali būti urbanistinės struktūros statinys, vertingųjų savybių požymių turintis, kitas statinys. Jiems visiems taikomi skirtingi reikalavimai.
Todėl bet kuriuo atveju, norint tvarkytis savo pastatus, pirmiausia reikia pasitarti su paveldosaugos žinovais. Zervynų kaime visi tvarkybos ir statybos darbai vykdomi vadovaujantis Zervynų specialiuoju planu.
„Vykdant paprastojo remonto darbus nesudėtinguose statiniuose, kaip tai numatyta Statybos įstatyme, statybos leidimo (projekto) nereikia. Ypatingiesiems ir neypatingiesiems statiniams tai negalioja. Pavyzdžiui, norint pasikeisti stogo dangą tokios pat medžiagos nauja danga, pagal dabar galiojančią tvarką, leidimo nereikia.
Tačiau paveldosaugą reglamentuojantys teisės aktai keičiasi. Todėl noriu pabrėžti, kad kiekvienas atvejis yra individualus. Geriausia yra atsiradus poreikiui ką nors remontuoti, tvarkyti, pasitarti su KPD Alytaus–Marijampolės teritoriniu skyrium: alytus-marijampole@kpd.lt.
Užteks mums parašyti, išdėstyti savo ketinimus, nufotografuoti. Mes, raštu atsakydami į gyventojo paklausimą, visada pasitiksliname galiojančią paveldosaugą reglamentuojančio teisės akto redakciją ir patariame kreiptis į savivaldybę dėl Statybos įstatymo nuostatų paaiškinimo“, – patarė KPD Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus vyr. žinovė Dalia Lungevičienė.
Finansinės ir kitokios paramos galimybės
Gyventojams rūpėjo išsiaiškinti, kokios galimybės gauti paramą tvarkant etnokultūrinio kaimo sodybas. Susitikime aptarti Zervynų kaimo gyvenvietės apskaitos dokumentai, finansinės paramos pastatų priežiūrai bei tvarkybai galimybės.
Gyventojų nuomone tai, kad vertingiausieji kaimo statiniai neturi atskirų kodų KVR, užkerta jiems kelią gauti įvairių fondų finansinę paramą.
„Tai pirmas kaimas, kuris pats prašosi, jog jo pastatai būtų įrašyti į KVR, – pastebėjo KPD direktorius V. Bezaras. – Deja, nuo to, kad pastatai bus įrašyti į KVR, visiems lėšų neatsiras. Žmonės tvarko paveldą, dėl paramos kreipiasi vis daugiau. Jau dabar turime įsiskolinimą. Lėšų trūksta“.
V. Bezaras pažadėjo rengti finansavimo tvarkos aprašo gerinimą, kad būtų paprasčiau gauti finansinę paramą nedidelės apimties darbams iki 5 tūkstančių eurų (pvz., langų, durų ar kitų autentiškų elementų tvarkybos darbams).
Aptarta Kultūros paveldo vertybių priežiūros ir konsultavimo grupės „Fixus Mobilis“ pagalbos etnografiniuose kaimuose galimybė. Šiuo metu prevencinės priežiūros „Fixus Mobilis“ žinovai pagelbėti Zervynoms negali, nes pagalbą gali teikti tik į KVR įrašytoms paveldo vertybėms.
Nuspręsta parengti raštą Kultūros ministerijai dėl programos „Fixus Mobilis“ veiklos išplėtimo etnografinių kaimų vietovėse, KVR turinčių tik vieną kodą. Metodinė pagalba būtų labai svarbi tokių kaimų teritorijose esančių vertybių, pvz. etnoarchitektūrinių pastatų, kryžių, neturinčių atskiro kodo registre, tvarkymui.
Statinių savininkai norėtų, kad kreipiantis į fondus finansinės paramos, užtektų fakto, kad statinys yra kultūros paveldo vietovėje, turinčioje vietovės kodą KVR.
Archeologiniai tyrimai net statant tvorą? Nebūtinai
Kitas svarbus klausimas – archeologinių tyrimų būtinumas atliekant bet kokius žemės judinimo darbus savo sodyboje. Zervynų kaimo gyvenvietės vertingųjų savybių pobūdis yra ir archeologinis (čia aptikta Zervynų akmens amžiaus gyvenvietė, sudaryta iš dviejų stovyklaviečių: viena yra tarp Ūlos gatvės ir skardingojo kairiojo Ūlos kranto bei antra toliau į vakarus, prie keliuko, jungiančio Zervynas ir geležinkelio stotelę).
Vykdant žemės judinimo darbus archeologiniai tyrimai yra privalomi. Žmonės teiravosi, ar būtini archeologiniai tyrimai net ir įsirengiant ar keičiant tvoras. Pasiūlyta įrenginėti tvoras ant gręžtinių polių tose pačiose vietose, kur ir buvo tvoros stulpeliai.
Keltas klausimas – gal archeologinį vertingųjų savybių pobūdį tikslinga taikyti tik konkrečioms Zervynų kaimo teritorijoje ir šalimais esančioms archeologijos paveldo vertybėms (Zervynų senovės gyvenvietė (unikalus kodas – 3668) ir Zervynų senovės gyvenvietė II (unikalus kodas – 22653), bet ne visai kaimo teritorijai.
Šį, kaip ir kitus su apskaitos dokumentacijos tikslinimu susijusius klausimus, paveldosaugininkai įsipareigojo spręsti pasitelkiant Vertinimo tarybų žinovus, tikslinant duomenis KVR.
Saulės elektrinės? Tik nematomoje vietoje
Susitikime taip pat nutarta rengti Statybos techninio reglamento patikslinimą dėl stogo dangos keitimo (kad projekto nereikėtų keičiant stogo dangą į esamą ar buvusią autentišką).
Zervynų gyventojams rūpėjo ir galimybė įsirengti saulės elektrines, klausė, kokios galimybės. KPD yra parengęs bendrąsias saulės elektrinių įrengimo patarimus, bet vertinamas kiekvienas atvejis individualiai, kad būtų išvengta kultūros paveldo vietovės vertingųjų savybių, kraštovaizdžio žalojimo.
Todėl kiekvienu atveju būtina pasitarti su KPD Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus žinovais. Pagrindinis bruožas – kad tos saulės baterijos nebūtų matomos nuo gatvės, kad jomis nebūtų nuklotos kaimo pievos.
Siekis iškeldinti elektros stulpus
Kadangi Zervynų gyvenamieji namai dengti gontais, skiedromis, seniau buvo dengti nendrėmis, kai kur nendrės išlikę po naujesne danga, gyventojai skundėsi, kad draudikai atsisako drausti tokius pastatus.
Nutarta kartu su kaimo bendruomene ieškoti dialogo su draudėjais, parengti bendrą kreipimąsi draudimo įstaigų asociacijai dėl nestandartinės, individualios prieigos apdraudžiant medinės etnografinės architektūros paveldo vertybes, taip prisidedant prie jų išsaugojimo ateities kartoms.
Gyventojai atkreipė dėmesį, kad skiriasi KVR ir Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys apie statinius, ir tai kelia papildomas problemas.
Zervynų kaimo autentiškumą puoselėjantys gyventojai suinteresuoti, kad iš jų kaimo būtų iškelti elektros stulpai, o elektros linijos suvestos po žeme. Sutarta, kad KPD kartu su Zervynų kaimo bendruomene kreipsis į ESO dėl šio proceso rengimo Zervynų kaime.
Gyventojams nerimą kelia ant Ūlos upės šlaito stovintis ir griūvantis ūkinis pastatas (srauni Ūla pamažu ardo skardį ir kelia grėsmę pastatui). Vienas iš galimų variantų – pastatą išrinkti ir perkelti į kitą saugią vietą.
Zervynose vėl susitiks gegužę
Kaimo bendruomenės nuomone, Zervynų kaime yra per daug tikrinančių ir kontroliuojančių institucijų – KPD, Dzūkijos nacionalinio parko direkcija, Varėnos rajono savivaldybės administracija.
Lūkestis būtų, kad tai darytų viena institucija. Siūlyta etnoarchitektūrinių kaimų, esančių saugomose teritorijose, adminstravimą paveldotvarkos srityje perduoti Saugomų teritorijų – nacionalinių ir regioninių parkų – direkcijoms.
Zervyniečiai prašė žinovų dažniau apsilankyti jų kaime ir, pamačius, kad ką nors jie daro ne taip, perspėti iškart, o ne tada, kai žmogus jau baigs tvarkytis, bet teks viską išardyti.
Paveldosaugininkai dar kartą priminė, kad gyventojai patys, dar prieš pradėdami tvarkybą ar remontą, kreiptųsi į KPD. Susitikime dalyvavęs Dzūkijos nacionalinio parko Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas Giedrius Valentukevičius taip pat pažadėjo dažniau užvažiuoti į Zervynas.
Žinovai susitikimo dalyviams išdalino bendro pobūdžio patarimus, pavyzdžiui, kokiomis tradicinėmis spalvomis dažyti medinius namus Dzūkijoje. Po draugiško, dalykiško pokalbio nutarta kitą susitikimą surengti gegužės mėnesį.
Besiskirstant iš susitikimo, einant Zervynų kaimo gatve, visus nudžiugino būrys turistų iš Japonijos. Jie smalsiai dairėsi po kaimą.
Parengta pagal KPD pranešimą
