Rinkdamiesi antklodę darželinukui, tėvai neretai vadovaujasi jausmu: „kad būtų šilta“ arba „kad neperpūstų“. Tačiau tiesa kur kas sudėtingesnė. Šio amžiaus vaikams būdinga ne tik spartus augimas, bet ir besikeičianti termoreguliacija, jautrumas temperatūrų pokyčiams bei ryškūs miego įpročių skirtumai. Tinkamai parinkta antklodė gali padėti vaikui ramiau užmigti, rečiau keltis naktį, sumažinti peršalimo riziką ar net palengvinti alerginių reakcijų eigą.
Darželinuko fiziologija – kodėl universalus sprendimas netinka?
Vaikams nuo 3 iki 6 metų būdingas intensyvus fizinis aktyvumas, greitas medžiagų apykaitos tempas ir jautresnė odos bei kvėpavimo sistema. Jų organizmas gali greitai įkaisti ir taip pat greitai sušalti. Kitaip nei kūdikiams, kuriems reikia pastovios šilumos, darželinukai jau geba palaikyti kūno temperatūrą savarankiškai, tačiau jų prakaito liaukos dar nėra visiškai subrendusios.
Tai reiškia, kad per šilta antklodė dažnai sukelia prakaitavimą, o vėliau – atvėsimą, kuris gali lemti ne tik nemigą, bet ir susirgimus.
Tuo pačiu metu vaikų miegas šio amžiaus tarpsniu tampa neramesnis – jie sukinėjasi, atsikloja, pereina per gilesnes miego fazes, kurios yra itin svarbios vystymuisi, todėl ne bet kokia antklodė tinkama tokio tipo miegui.
Kas laikoma „plona“ ir „stora“ antklode?
Rinkoje plonos antklodės dažniausiai turi apie 150–300 g/m² užpildo tankį, o stora – nuo 400 g/m² ir daugiau, tačiau skirtingi gamintojai vartoja skirtingas sąvokas, todėl tikrasis skirtumas dažniausiai paaiškėja tik palietus ar išbandžius gaminį.
Plona antklodė paprastai pasiūta iš kvėpuojančio pluošto, tokio kaip mikropluoštas, medvilnė ar bambukas. Ji lengvai prisitaiko prie kūno kontūrų, neapsunkina vaiko judesių ir leidžia šilumai bei drėgmei pasišalinti. Stora antklodė turi didesnį užpildo sluoksnį, dažnai pagaminta iš vilnos ar pūkų mišinio, todėl labiau sulaiko šilumą ir tinka vėsioms, nešildomoms ar prastai vėdinamoms patalpoms.
Kaip suprasti, kuri tinkama jūsų vaikui?
Pirmiausia, reikia įvertinti vaiko įpročius. Jei vaikas dažnai atsikloja, judrus, prakaituoja naktimis ar ryte pabunda su drėgnais plaukais – greičiausiai jam per šilta. Tokiu atveju stora antklodė sukels dar didesnį diskomfortą. Jei priešingai – vaikas naktį susirango į kamuoliuką, užmiega tik užsidengęs iki nosies ir dažnai skundžiasi, kad šalta – gali būti, kad jam reikalingas šiltesnis variantas.
Antras svarbus aspektas – patalpos temperatūra. Sveikatos specialistai rekomenduoja, kad vaikų miegamasis būtų apie 18–20 °C šilumos. Jei kambaryje šilčiau nei 22 °C, stora antklodė tik didins perkaitimo riziką. Tuo tarpu žiemą, kai radiatoriai išjungiami nakčiai ar kambarys blogiau izoliuotas, storesnė antklodė gali būti pagrįstas pasirinkimas.
Trečia – vaiko odos būklė. Jei jis turi polinkį į alergijas, atopinį dermatitą ar jautrumą natūraliems pluoštams, vilnonė ar pūkinė antklodė gali sukelti dirginimą. Tokiu atveju tinka hipoalerginiai užpildai, tokie kaip silikonizuotas poliesteris arba bambuko pluoštas. Jie ne tik švelnūs, bet ir atsparūs dulkių erkėms.
Ką sako gydytojai?
Vaikų gydytoja Ramunė Jurevičienė, kuri turi patirties su miego sutrikimų turinčiais vaikais, pažymi, kad tėvai neretai persistengia su šiluma, bijodami, jog vaikas sušals.
„Vaiko perkaitimas yra daug pavojingesnis nei peršalimas. Esu mačiusi ne vieną atvejį, kai vaikui prakaituojant po per šiltu užklotu išsivysto odos bėrimai, pablogėja miego kokybė, o vėliau prisideda kvėpavimo takų infekcijos. Tinkama antklodė turi leisti vaikui laisvai kvėpuoti, judėti ir palaikyti neutralią kūno temperatūrą visą naktį“, – sako gydytoja.