Priešiškas dronas Lietuvos oro erdvėje
Liepos 28 d., pirmadienio rytą, apie 5 valandą, Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos pusės įskridęs nenustatytas bepilotis orlaivis. Policija nedelsdama išsiuntė gyventojams įspėjamuosius pranešimus, kviesdama pranešti apie pastebėtą objektą, jo liekanas ir jokiu būdu jų neliesti.
Ši įvykis iš karto sukėlė visuomenės susirūpinimą, o saugumo tarnybos pradėjo orlaivio paiešką ir tyrimą.
Pasikartojantis modelis
Tai nėra pavienis atvejis – 2024–2025 metais jau fiksuota visa virtinė panašių įvykių. Iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę kelis kartus įskriejo nežinomi bepiločiai orlaiviai, kurie dažnai likdavo nenustatyti.
Panašus atvejis buvo atsitikęs ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs rusiškas dronas „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė, Lietuvos piliečiams apie įvykį nebuvo laiku praneštą, tačiau aukščiausi Lietuvos vadovai buvo paslėpti slėptuvėse…
Tokie išpuoliai rodo apie kryptingą ir tikslingą provokacinę strategiją, nukreiptą prieš Lietuvos valstybę ir visą NATO rytinį flangą, todėl keista, kad nei Lietuva nei NATO iki šiol griežčiau į tokius provokacinius oro erdvės pažeidimus nereaguoja.
Saugumo spragos ir technologiniai iššūkiai
Dronai skrieja žemu aukščiu, lėtai, dažnai būna maži ir sunkiai aptinkami įprastais radarais. Tai kelia realų technologinį iššūkį tiek civilinei, tiek karinei gynybos sistemai.
Reikalingos modernios dronų aptikimo ir neutralizavimo priemonės, tokios kaip elektromagnetiniai trukdytuvai, specializuoti radarai, dirbtinio intelekto sprendimai.
Psichologinio karo aspektai
Tokie išpuoliai turi ir stiprų psichologinį poveikį. Net jei fizinė žala nėra padaroma, nuolatiniai oro pažeidimai kelia nerimą, silpnina visuomenės pasitikėjimą, ypač pasienio regionuose.
Tai klasikinė hibridinio karo taktika – provokuoti, kelti baimę, trikdyti ramybę ir viešąją tvarką.
Diplomatiniai klausimai
Kol kas nebuvo skelbta apie oficialią Lietuvos notą Baltarusijos režimui dėl šio oro erdvės pažeidimo. Tačiau oro sienos pažeidimas yra rimtas diplomatinis incidentas, pažeidžiantis tarptautinę teisę. Lietuva turi reaguoti aiškiai ir viešai – tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu.
Institucijų atsakas
Krašto apsaugos ministerija paskelbė pradedanti tyrimą, Vidaus reikalų ministerija svarsto įdiegti papildomas dronų stebėjimo priemones.
Policija bendradarbiauja su gyventojais, o viešojoje erdvėje nuskambėjo siūlymai riboti oro erdvę pasienyje su Baltarusija. Taip pat būtina raginti NATO vadovybei didinti dėmesį šiems incidentams.
Regioninis kontekstas
Kaimyninė Lenkija jau 2025 metų pradžioje ėmėsi įgyvendinti mobiliųjų elektromagnetinių trukdytuvų programą. NATO pratybose „Steadfast Defender 2025“ pabrėžta būtinybė pasiruošti hibridiniams iššūkiams, tarp jų – dronų grėsmei.
Lietuva turėtų imtis tų pačių priemonių.
Ko moko šis išpuolis?
Liepos 28-osios įvykis primena, kad Lietuva turi būti pasirengusi įvairaus pobūdžio grėsmėms. Tam būtina stiprinti ne tik gynybos technologijas, bet ir visuomenės atsparumą.
Būtina spartinti anti-dronų sistemų diegimą, piliečių informavimo sistemą, atnaujinti teisinę bazę ir telkti tarptautinę paramą šiems klausimams spręsti. Tik taip galėsime užtikrinti savo valstybės ir žmonių saugumą šiuolaikinėje geopolitinėje tikrovėje.
Kaip visada jau pora metų, perspėjimai siunčiami tik į išmaniuosius telefonus?
Ar turimi įrašai, kuriuose aiškiai matosi, jog būtent per BY sieną įskrido? Juk esama ir mūsų piliečių, turinčių dronus. O tie, kas čia komandiruoti būtent nervinimo tikslais, ar tai ne jie smaginasi?
Šantažavimai su mokyklų užminamais jau efekto neduoda, jų nepaisoma, tai gyventojus pabandė užimti su galimai droniškais meškos iš Baltarusijos vaikščiojimais po Vilnių. Betgi daug lengvesnis techniškai ir efektyvesnis poveikiu būdas – gąsdinti skraidačiais dronais, taigi dabar tikėtina bus veikiama jais. Tai vis žmonijos valdymas, partinių jėgų tikslų siekimas baimių įvarymo būdais. Antai, sovietai, kad paįvairinus nusibodusias kalbas apie komunizmo statybą, išmesdavo pranešimus apie skraidančių lėkščių, neatpažintų objektų pasirodymus. Beje, gali būti, kad dronų, būtent, iš Baltarusijos pusės, o ne iš kitur, pasirodymo, viešų priekaištų valdžiai dėl Cichanouskajos prisiglaudimo bei per didelio migrantų baltarusių skaičiaus Vilniuje, taip pat sienos kirtimo su Lenkija suvaržymo sutapimai nėra atsitiktiniai, o koordinuoti atitinkamos politinės jėgos veiksmai siekiant Lietuvoje trukdyti pamatų glaudesniems santykiams su būsima demokratine Baltarusija atsirasti ateityje.