Izraelio sąjungininkai atsitraukia: įtarimai dėl karo nusikaltimų Gazoje stiprėja

Artėjant antriesiems karo Gazoje metams, tarptautinė bendruomenė vis garsiau kalba apie galimus Izraelio karo nusikaltimus. Vakarų sąjungininkai, kurie iš pradžių palaikė Izraelį po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ išpuolių, šiandien vis dažniau reiškia ne tik kritiką, bet ir diplomatinį spaudimą.

Tarptautinės žiniasklaidos duomenimis, „Hamas“ per savo puolimą nužudė apie 1200 žmonių – daugiausia civilių, ir pagrobė 251 įkaitą. Tačiau Izraelio atsakas, kaip skelbiama, viršijo proporcingumo ribas – žuvo dešimtys tūkstančių palestiniečių civilių, o didelė Gazos teritorijos dalis virto griuvėsiais.

Didėjantis spaudimas Netanjahui

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahas vis dar atsisako pradėti nepriklausomą tyrimą dėl saugumo spragų, leidusių „Hamas“ surengti šį kruviną išpuolį.

Tuo metu tarptautinis spaudimas auga: Tarptautinis baudžiamasis teismas jau yra išdavęs arešto orderius Netanjahui ir buvusiam gynybos ministrui dėl įtariamų karo nusikaltimų.

Liepos 21 d. bendrą pareiškimą pasirašė Jungtinės Karalystės, daugumos ES šalių, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos ir Japonijos užsienio reikalų ministrai. Jie griežtai kritikavo Izraelio humanitarinės pagalbos sistemą Gazoje, kuri, pasak jų, „skatina nestabilumą ir žemina žmonių orumą“. Pasak pareiškimo, daugiau nei 800 palestiniečių žuvo bandydami gauti pagalbą – vandenį ar maistą.

Britų užsienio reikalų sekretorius Deividas Lamis (David Lammy), po bendro pareiškimo pateikė ir savo asmeninį pareiškimą, vartodamas panašią retoriką Vestminsteryje vykusioje kalboje Bendruomenių Rūmuose.

Jungtinės Tautos ir Pasaulio sveikatos organizacija pasmerkė

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) neseniai pasmerkė Izraelio puolimą prieš sveikatos įstaigas centriniame Gazoje. PSO generalinis direktorius Tedrosas Ahanomas Gebrejesusas paskelbė, kad liepos 22 d. per Izraelio ataką buvo apgadinta ir ištuštinta Al-Aqsa ligoninė Deir al-Balahe – pagrindinė ligoninė regiono gyventojams.

Tuo tarpu „Reuters“ skelbia, kad Izraelio sausumos pajėgos pirmą kartą įžengė į Deir al-Balah miestą – tai sukėlė dar vieną gyventojų pabėgimo bangą.

Trampas netenka kantrybės

Izraelis rizikuoja prarasti net ir artimiausią sąjungininką – JAV respublikonų lyderį Donaldą Trampą. Pasak leidinio „Axios“, Trampas supyko, kai Netanyahu vienašališkai nurodė bombarduoti Damaską, kur veikia režimas, kurį Trampas buvo pripažinęs. Tai, pasak analitikų, ženklas, kad net buvęs JAV prezidentas nebenori būti asocijuojamas su Izraelio kariniais veiksmais, kurie kritikuojami pasaulyje.

Artėja parlamento atostogos – pauzė ar pabaigos pradžia?

Izraelio parlamentas Knesetas rengiasi vasaros atostogoms, kurios truks iki spalio. Tai gali suteikti Netanjahui laikiną atokvėpį nuo galimo nepasitikėjimo balsavimo, inicijuoto jo koalicijos dešiniųjų partnerių. Šie griežtai pasisako prieš paliaubas Gazoje, o premjeras, baimindamasis netekti valdžios, vengia taikos derybų.

Vis dėlto galimybė susitarti dėl paliaubų, kaip pažymi BBC žurnalistas Džeremis Bouenas (Jeremy Bowen), išlieka reali. Tai galėtų reikšti ne tik viltį įkaitų išlaisvinimui ir civilių gelbėjimui, bet ir naują galimybę grįžti prie diplomatinių sprendimų.

Ar artėja persilaužimas?

Nors karo pabaiga dar toli, augantis tarptautinis spaudimas gali paskatinti tiek Izraelį, tiek „Hamas“ siekti kompromisų. Jei bus pasiektas ugnies nutraukimas, jis galėtų tapti naujos diplomatijos pradžia, o ne tik laikinu atokvėpiu.

Kova dėl žemės tarp Viduržemio jūros ir Jordano upės – tęsiasi jau šimtmetį. Tačiau šiandieniniame pasaulyje, kuriame informacija skrieja akimirksniu, karo žiaurumai tampa vis akivaizdesni, o nebaudžiamumo laikai – pamažu baigiasi.

Parengta BBC pagal žurnalisto Džeremio Boueno straipsnį ir kitus šaltinius